Kai Didžioji Britanija referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, prorusiškų pažiūrų veikėjai Serbijoje suskubo paskelbti apie Bendrijos mirtį: jie degino žvakutes ir dėjo gėles prie ES atstovybės Belgrade ir pareiškė, kad šalies pastangos prisijungti prie 28 valstybių bloko yra neteisėtos ir niekinės.

Nors Kremliaus remiamas judėjimas, išspausdinęs tariamą Bendrijos mirties liudijimą, akivaizdu, kiek paskubėjo, Serbija ir kitos Balkanų šalys, kuriose dar neužgijusios žaizdos po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, neabejotinai susidurs su daugiau kliūčių ir atidėliojimų kelyje į narystę Europos Sąjungoje, jai pačiai pradėjus byrėti.

Grobis Rusijai?

Pažadas dėl plėtros į Rytus, kurią aktyviai palaikė Didžioji Britanija, padėjo nutraukti brutalius dešimtojo dešimtmečio karus tarp buvusių Jugoslavijos respublikų. Tačiau mažėjant narystės perspektyvoms ir byrant pačiam blokui, neramus Balkanų regionas, besiribojantis su ES, gali tapti tokių galios žaidėjų, kaip Rusija, grobiu.

Serbija, Juodkalnija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas ir Albanija, esantys skirtinguose derybų dėl narystės Bendrijoje etapuose, paskelbė, kad „Brexit“ referendumo rezultatai nesumažins jų pastangų prisijungti prie ES. Tačiau šalių lyderiai visgi pripažino, kad susilpnėjusi ES gali nebebūti tokia patraukli, kaip anksčiau.

„Tai didžiausias politinis žemės drebėjimas po Berlyno sienos griūties“, – sakė Serbijos vyriausybės vadovas Aleksandras Vučičius.

„Nėra jokių abejonių, kad tai sukels reikšmingų pasekmių ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Šiuo metu negaliu pasakyti, kokia bus ES plėtros politika“, – sakė jis.

Serbija, kuri strategiškai labai svarbi Rusijai, nes yra vienintelė tikra jos sąjungininkė regione, susiduria su nesiliaujančiu Kremliaus propagandos srautu ir politiniu spaudimu nusigręžti nuo provakarietiškų aljansų. Rusijos pareigūnai, primindami apie tvirtus istorinius ryšius tarp abiejų slavų tautų, primygtinai reikalauja Serbijos surengti referendumus dėl stojimo į ES ir galbūt NATO.

„Brexit“ nėra gera žinia šio regiono šalims, ypač Serbijai, kurios ryšiai su Rusija yra glaudžiausi“, – sakė Jelica Minič iš Europos judėjimo Serbijoje, pridūrusi, kad naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, jog daugelis serbų yra euroskeptiškų pažiūrų ir pasisako už suartėjimą su Rusija.

„Serbija pavojingai slysta Rusijos link“, – sakė ji.

Jugoslaviškosios tragedijos prisiminimai

Maskva taip pat itin aktyviai veikia Bosnijoje ir Hercegovinoje, pasinaudodama savo įtaka mažesniajai federacijos narei – Serbijos respublikai, kurios pareigūnai blokuoja šalies bosnių ir kroatų pastangas prisijungti prie ES ir NATO.

Daug metų narystė ES Bosnijoje buvo laikoma tikslu, kuris atneštų į žmonių gyvenimus daugiau stabilumo. Tačiau Bendrijos skilimas gaivina tamsius jugoslaviškosios tragedijos prisiminimus.

„Tai gerai nesibaigs. Ateityje nematau nieko gero“, – sakė Sarajevo gyventoja Zuhra Čorič (Zuchra Čorič), kalbėdama apie „Brexit“.

Tuo tarpu Bosnijos politikos analitikė Ivana Marič mano, jog tai, kas dabar vyksta ES, gali turėti teigiamą poveikį, nes Britanija niekada nebuvo visiškai integruota ir Bendrija gali išbristi iš šios situacijos labiau „susijungusi“.

„Tai, kas nutiko svarui, atgrasys kitas jėgas Europoje, norinčias analogiškų referendumų“, – sakė ji, turėdama galvoje staigų svaro kurso kritimą paaiškėjus referendumo rezultatams.

„Tačiau plėtros procesas gali būti atidėtas“, – pridūrė I.Marič.

Makedonija ES kandidate yra nuo 2005 metų, tačiau jos pastangas įstoti į Bendriją blokuoja Graikija, kuri ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją.

Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas išsakė „didžiulį susirūpinimą“ dėl „Brexit“ ir sakė, jog baiminasi, kad tai gali paskatinti ES subyrėjimą, britų pavyzdžiu nusprendus pasekti kai kurioms kitoms bloko narėms.

„Mes, vyresniosios kartos atstovai, patyrėme buvusios Jugoslavijos, kur taip pat buvo kolektyvinio sprendimų priėmimo sistema, tragediją. Kur dabar yra ta valstybė? Mums neramu, kad Europos Sąjunga gali pasukti tuo pačiu keliu“, – sakė prezidentas.

Serbijos sostinėje prorusiškų pažiūrų veikėjai neslėpė piktdžiugos.

Prie įėjimo į ES atstovybę Sarajeve jie pritvirtino tariamą mirties liudijimą su rašteliu: „Informuojame Serbijos piliečius, kad Europos Sąjunga būdama 59 metų amžiaus mirė po ilgos ir sunkios ligos.“