Tyrėjai mano, jog Nuon Chea kūrė režimo ideologiją, pagal kurią visuomenėje turėjo nelikti pinigų, religijos, išsilavinusių žmonių

Sekmadienį mirė brutalaus raudonųjų khmerų režimo ideologas Nuon Chea. Jis buvo Kambodžoje komunistinę utopiją bandžiusio kurti Pol Poto dešinioji ranka ir, manoma, tiesiogiai prisidėjo prie brutalių egzekucijų, bado ir išnaudojimo, dėl kurių mirė apie 1,7 mln. žmonių.

Nuon Chea buvo žinomas kaip „brolis nr. 2“, nes buvo raudonųjų khmerų režimo ideologas bei judėjimo vadovo Pol Poto dešinioji ranka ir svainis. Raudonieji khmerai bandė Kambodžoje sukurti komunistinę utopiją 1975–1979 m. ir per šį laiką nužudė apie 1,7 mln. šalies gyventojų.

Tyrėjai mano, jog Nuon Chea kūrė režimo ideologiją, pagal kurią visuomenėje turėjo nelikti pinigų, religijos, išsilavinusių žmonių ir etninių taivaniečių. Anot „The New York Times“, Nuon Chea buvo tiesiogiai susijęs su vykdytais žmonių valymais bei egzekucijomis.

Kaltę neigė

94-uosius gyvenimo metus ėjęs Nuon Chea senatvę leido kalėjime, kur jį iki gyvos galvos 2014 m. pasiuntė Jungtinių Tautų remiamas tribunolas, paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį dėl vykdyto genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau kambodžietis savo kaltę atkakliai neigė.

Teisme jis sakė, jog raudonieji khmerai nebuvo „blogi žmonės“ bei neigė bet kokį dalyvavimą žmonių žudyme. Tačiau posėdyje rodytuose vaizdo įrašuose jis girdimas aptarinėjantis žudynes.

„Jei šiems žmonėms būtume rodę gailestingumą, mūsų tauta būtų prarasta. Mes nužudėme nedaug. Mes žudėme tik blogus žmones, gerų – ne“, – kalbėjo Nuon Chea.

Dėl raudonųjų khmerų sukelto bado, egzekucijų ir priverstinio darbo 1975–1979 m. žuvo apie 1,7 mln., tai yra ketvirtadalis Kambodžos gyventojų.

Nuvertus raudonųjų khmerų režimą, Nuon Chea dešimtmečius su šeima gyveno nedideliame kaimelyje prie sienos su Tailandu.

„Aš nebuvau karo nusikaltėlis. Pripažįstu, kad buvo klaidų. Tačiau aš turėjau savo ideologiją. Norėjau išlaisvinti savo šalį. Norėjau, kad žmonės gyventų gerai“, – jis 2004 m. sakė „AP“.

Netrukus 2007 m. jis buvo suimtas ir teisiamas kartu kitu aukštu režimo pareigūnu Khieu Samphanu. Tai vieninteliai prieš teismą stoję raudonųjų khmerų režimo vyresnieji, rašo „The New York Times“. Teisme Nuon Chea neigė viso režimo kruvinus nusikaltimus, masines kapavietes ir sakė, jog kambodžiečius žudė Vietnamo kariai.

Tačiau, kambodžiečių nuomone, tokios bausmės neatlygino jų patirtų kančių. „Praėjus 35 metams po raudonųjų khmerų režimo ir toliau matome, kaip šis periodas paveikė visas Kambodžos visuomenės gyvenimo sritis“, – portalui CNN sakė vienas vietos gyventojas.

Tapo budistu

Kaimyninis Vietnamas kurį laiką palaikė draugišką komunistų raudonųjų khmerų režimą. Tačiau patyręs kelias atakas smogė atgal ir 1979 m. nuvertė režimą, vietoje jo į Kambodžos valdžią iškėlęs sau lojalius buvusius režimo funkcionierius.

Vienas iš jų – dabartinis premjeras Hun Sen, rašo „AP“. Politikas leido pasidavusiems režimo vadams, tarp jų ir Nuon Chea, prašmatniai gyventi pasienyje su Vietnamu, atostogauti paplūdimiuose ir lankyti šventyklas.

Prieš suėmimą Nuon Chea sakė žurnalistams, jog tapo budistu. Komunistinis raudonųjų khmerų režimas Kambodžoje buvo uždraudęs religiją, o vietines budistų šventyklas pavertė į kankinimų ir egzekucijų vietas.

Nuon Chea po studijų Tailande į Kambodžą sugrįžo 1949–1950 metais, kur kartu su Salothu Saru, kuris dar žinomas kaip Pol Potas, kūrė vietos komunistų judėjimą. Šie vyrai kartu sukūrė „strateginį planą ir taktikas“, kuriomis besiremdamas būsimasis režimas siekė įgyvendinti komunistinę revoliuciją.

1975 m. raudoniesiems khmerams įsitvirtinus Kambodžoje, režimas ėmė iškeldinėti žmones iš miestų į kaimus ir visą šalį bandė paversti viena didele darbo stovykla, uždarinėjo miestus ir vienuolynus, uždraudė privačią nuosavybę ir suteikė valdžią skurdžiausiai gyvenantiems, rašo „The Guardian“.

Tyrėjai teigia, kad Nuon Chea buvo vienas pagrindinių režimo ideologų. Jis sukūrė ir Tuol Slengo kalėjimą, dar žinomą kaip S-21, kuriame prieš kankinimus ir mirtį buvo kalinama 16 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų. Šiandien čia įkurtas genocido muziejus.

Kai 1979 m. raudonieji khmerai buvo nuversti nuo valdžios, kelis dešimtmečius jie vykdė partizaninį karą, kol po 1998 m. Pol Poto mirties judėjimas iširo.