Danijos provincijoje po kelerių metų iškils didžiausias Vakarų Europoje dangoraižis..

Nors futurologai prognozuoja, kad ateityje pasaulio miestai vis labiau plėsis į kaimiškas vietoves, dangoraižiai dirbamos žemės laukuose kyla jau dabar.

Dangoraižis gimtinėje

Pasaulio gyventojų skaičius kitąmet turėtų išaugti iki 7,795 milijardo, gyvenančiųjų miestuose dalis pasieks 55,6 proc. Dar po 30 metų, jei nekils branduolinis karas ar pražūtingomis pasekmėmis jam prilygstantis kosminis kataklizmas, Žemės gyventojų skaičius turėtų viršyti 9,771 milijardą. Prognozuojama, kad 2050 m. gyventojų tankis viename kvadratiniame kilometre vidutiniškai sieks 66 žmones, o miestuose gyvens beveik 65 proc. pasaulio žmonių. Taigi, demografinė realybė tarsi verčia mažiau stebėtis galimais kaimo peizažais su žaliais laukais, tolumoje dunksančiais miškais ir čia pat į kelių šimtų metrų aukštį šaunančiais dangoraižiais, nors tokie vaizdai mums kol kas atrodo tarsi iš fantastinių filmų.

Panašus viduryje laukų stūksančio dangoraižio vaizdas Danijoje netrukus taps realybe: kaimiškame Jutlandijos pusiasalio rajone esančiame Brandės miestelyje, kuriame gyvena apie 7 tūkst. žmonių, ruošiamasi statyti aukščiausią Vakarų Europoje dangoraižį: 317 metrų aukščio pastatas daugiau nei 10 metrų bus didesnis už 87 aukštų „The Shard“ dangoraižį Londone. 2012 metais pastatytas „The Shard“ šiuo metu yra didžiausias gyvenamasis pastatas Europos Sąjungoje. Kai 2023 metais dangoraižis Brandės miestelio pakraštyje bus pastatytas, jis aukščiu nusileis tik 324 metrų aukščio Eifelio bokštui Paryžiuje.

Kam kilo iš pažiūros beprotiška mintis Jutlandijos viduryje, tarp dirbamų laukų, statyti dangoraižį su biurams skirtomis patalpomis, gyvenamaisiais apartamentais, viešbučiu, verslo ir švietimo poreikiams skirtomis erdvėmis? Pasirodo, iš šio miestelio kilusiam turtingiausiam Danijos gyventojui Andersui Holchui Povlsenui. Kadaise jo tėvai Brandėje atidarė savo drabužių parduotuvę, o per kelis dešimtmečius šeimos verslas išaugo iki milžiniškos apranga prekiaujančios kompanijos „Bestseller“. Daugiau nei 2 700 mažmeninių „Bestseller“ tinklo parduotuvių veikia Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Nusprendęs pastatyti dangoraižį ir visuomeninės paskirties pastatų kompleksą Brandėje, milijardierius esą šitaip nori atiduoti skolą gimtinei ir jos žmonėms.

Paminklas burbului

Didžiausio Vakarų Europoje dangoraižio statybos tarp Jutlandijos vidurio laukų idėja Danijoje sulaukė visuotinio pritarimo: daugeliui imponuoja, kad toks pastatas iškils ne sostinėje ar kuriame kitame iš didžiųjų šalies miestų, o niekuo neišsiskiriančiame provincijos bažnytkaimyje. Šiame lygumų krašte į padangę šaunantį bokštą bus galima matyti už 60 kilometrų. Tačiau kai kurie architektai ir kraštovaizdžio specialistai būgštauja, kad dangoraižis taps baisiu svetimkūniu vietiniame peizaže ir sudarkys aplinką. Kad ir kaip ten būtų, jis neišvengiamai taps turistų, norinčių pamatyti, kaip nuo apžvalgos aikštelės 317 metrų aukštyje atrodo Danijos laukai, miškai ir jūra, traukos centru. Miestelyje bus sukurta daug naujų darbo vietų, o tai irgi žadina vietinių žmonių lūkesčius.

Dangoraižio statybą Danijos provincijoje būtų galima tiesiogiai susieti su konkretaus turtuolio užgaida, o kiti dangoraižių statybų kaimo laukuose ar galulaukėse atvejai prašosi kitokio paaiškinimo. Antai Japonijoje, Jamagatos prefektūroje, 33 tūkst. gyventojų turinčio Kaminojamos miesto apylinkėse stūkso „Sky Tower 41“ pavadintas dangoraižis. 41 aukšto gyvenamasis pastatas kaimiško kraštovaizdžio fone, tarp dirbamų laukų, atrodo išties egzotiškai. 389 butus šiame dangoraižyje nusipirko žmonės, kuriems prie širdies kaimiško gyvenimo idilė, įspūdingi gamtos vaizdai ir galimybė pasprukti iš slegiančios gyvenimo mieste rutinos. Tačiau dangoraižio atsiradimas šioje vietoje, pasak žiniasklaidos, labiau susijęs su prieš kelis dešimtmečius sprogusiu nekilnojamojo turto burbulu: siekdami didesnio pelno, statytojai įsigijo provincijoje pigios žemės ir ėmėsi darbo tikėdamiesi greitai išparduoti butus ir neblogai uždirbti. Deja, jų viltys išsipildė tik iš dalies. Sprogus kainų burbului, apartamentų kaina dangoraižyje nusmuko beveik per pusę, prireikė net 6 metų, kol visi butai buvo išparduoti. Dabar šis dangoraižis prie dirbamų laukų vadinamas paminklu kainų burbulo erai.

328 metrų aukščio „Longxi International Hotel“ viešbučio pastatas Kinijos Dziangsu provincijos Džendziango miesto apylinkėse esančiame Huaksio kaime neatrodo šokiruojamai – šalimais yra ir daugiau, nors ir žemesnių, dangoraižių. Šokiruoti galėtų nebent pats šio kaimo fenomenas: Huaksis vadinamas turtingiausiu Kinijos kaimu. Skelbiama, kad vidutinis kaimo gyventojų turtas siekia mažiausiai 100 tūkst. eurų – Kinijos kontekste jis yra gana įspūdingas. Kaime gyvena 2 tūkst. vietinių žmonių, o dirbti į jį atvažiuoja apie 20 tūkst. migrantų iš kitų Kinijos provincijų ir apie 28 tūkst. darbininkų iš kaimyninių miestų bei gyvenviečių. Huaksio kaimo teritorijoje veikia daug įvairių gamyklų, dalis jų akcijų priklauso kaimelio gyventojams. Tuo pasirūpino centrinė ir vietinė valdžia, nes Pekine buvo nutarta paversti Huaksį pavyzdinio socialistinio Kinijos kaimo modeliu. Į kaimą plūstelėjus investicijų upėms, padangėn šoktelėjo dangoraižiai: žmonėms reikia kažkur gyventi, dirbti, pramogauti, o laisvos žemės trūksta, ypač tinkamos žemės ūkio gamybai. Taigi, dangoraižiai Kinijos kaime – ekonominės būtinybės ir politinių valdžios prioritetų derinys. Tačiau turbūt tik laiko klausimas, kada jie ims kilti ir kitose kaimiškose Kinijos, ir ne tik jos, vietovėse.