Vis didėjantis miško gaisrų Sibire plotas perspėja apie katastrofiškas besikeičiančio klimato pasekmes. Ne tik pačioje Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.

Užtemdė Mongoliją

Neįprasti šios vasaros karščiai Sibire – meteorologų duomenimis, vidutinė birželio mėnesio temperatūra Krasnojarsko, Irkutsko, Buriatijos, Užbaikalės, Jakutijos regionuose buvo kone 10 laipsnių didesnė už 1981–2010 m. normą – laikomi pagrindine dar neregėto masto miško gaisrų priežastimi. Jie prasidėjo dar vėlyvą pavasarį, kai sunkiai pasiekiamose taigos vietose vadinamųjų sausųjų audrų žaibai tai vienur, tai kitur įžiebdavo liepsną. Ugnis išsausėjusiais miškais netrukdavo išplisti, tačiau po kurio laiko gaisrai išsikvėpdavo ties upių pakrantėmis. Pasak rusų ekologų, miškai Sibire degdavo nuo senų laikų, tai esą natūralus gamtos reiškinys. Juos anksčiau ar vėliau užgesindavo lietūs. Tačiau ši vasara gaisringumo požiūriu buvo tiesiog katastrofiška. Pavieniai gaisrų židiniai atokiose Sibiro vietose liepos mėnesį išplito iki beveik 3 milijonų hektarų. Tai maždaug prilygsta Belgijos teritorijai.

Pasaulinės gamtosaugos organizacijos „Greenpeace“ Rusijos padalinio ekologų duomenimis, miško gaisrai Sibire iki rugpjūčio 5 dienos pasiekė rekordą ir pagal gaisrų židinių (daugiau nei 500), ir pagal išdegusios taigos plotą (daugiau nei 13 mln. ha), ir pagal į atmosferą išmesto anglies dvideginio kiekį (apie 166 mln. tonų). Blogiausia, kad pastarosiomis savaitėmis gaisro židinių skaičius vis augo, nors Rusijos valdžia miškams gesinti pasitelkė ir kariuomenę. Degančio Sibiro nuotraukos iš kosmoso ir pačioje Rusijoje, ir kitose šalyse sukėlė jei ne šoką, tai bent didžiulį susirūpinimą. Nors ugnis lig šiol nekėlė tiesioginės grėsmės Sibiro miestams ir didesnėms gyvenvietėms, daugelis jų savaitėmis skendi gaisrų dūmuose ar migloje. Degančios taigos dūmų debesys, kaip buvo matyti palydovinėse nuotraukose, pasiekė Rusijos Uralo ir Pavolgio rajonus, apgaubė kone visą Mongoliją, nusidriekė į Kiniją. Dėl stipraus aukštuminio ciklono virš Vakarų ir Vidurio Sibiro degimo produktai – suodžiai ir kitos kietosios dalelės – pasak meteorologų, išplito iki Udmurtijos, Permės krašto, Baškirijos ir Tatarstano.

Ši vasara Sibire buvo panaši į pragarą: liepsnojo rekordinio dydžio taigos plotai.

Nereikia gesinti

„Taiga dega kiekvienais metais, bet miško gaisrai šiemet tapo rekordiniai. Jie daugiau kaip 166 mln. tonų anglies dvideginio prisidėjo prie klimato šiltėjimo. Tai prilygsta 36 mln. automobilių per metus išmetamų CO₂ dujų kiekiui, – sakė „Greenpeace“ Rusijos padalinio priešgaisrinio projekto ekspertas Antonas Beneslavskis. Anot jo, anglies dalelės, kurios dėl gaisrų Sibire patenka į atmosferą, nusėda Arktyje ir paspartina jūrinio ledo tirpimą. O tai dar labiau spartina klimato kaitą. Pasak eksperto, dėl stiprių ilgai trukusių karščių, sausros ir kitų gaisringumą Sibiro miškuose smarkiai padidinusių sąlygų kilusius savaiminius gaisrus reikėjo gesinti dar pradiniame etape, tačiau to nebuvo daroma. Ne tik dėl to, kad daugeliu atvejų jie kilo sunkiai pasiekiamose ir mažai apgyvendintose vietose, taigi, nekėlė tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei. Vietinė valdžia nesiėmė laiku gesinti miškų gaisrų dar ir todėl, kad to neleido... galiojantys įstatymai. Pasirodo, nuo 2015 m. Rusijoje galioja tvarka, pagal kurią nedidelių miško gaisrų židinių gesinti nereikia, nes tai ekonomiškai neapsimoka. Sąnaudos gesinant miško gaisrus sunkiai pasiekiamose Sibiro vietose esą yra kur kas didesnės, nei dėl gaisro patiriami nuostoliai, pirmiausia – sudegusios medienos vertė. O ir miškų gesinimas atokiose vietose retai kada būna efektyvus, net jei naudojama speciali technika, gaisrams gesinti skirti specialūs lėktuvai ir tam pritaikyti sraigtasparniai.

Pasak „Greenpeace“ atstovų, tokios praktikos dėl miško gaisrų Sibire buvo laikomasi jau labai seniai, prieš ketverius metus ji tik pagaliau buvo įteisinta. Daugiau nei 90 proc. visų miško gaisrų Rusijoje kyla vadinamosiose „kontrolės zonose“, tai yra, atokiose teritorijose, kur pagal įstatymą jų gesinti nebūtina. Viskas esą tik dėl nepritekliaus: nėra pinigų, degalų, lėktuvų, kad būtų galima permesti gaisrininkus į atokias Sibiro vietas. Ekologų teigimu, dar sovietiniais laikais didžiosios dalies Sibire kylančių miško gaisrų niekas negesindavo. Juolab kad anuomet nebuvo kosminio stebėjimo priemonių, interneto, niekas palydovinių nuotraukų neskelbdavo socialiniuose tinkluose ir nekeldavo triukšmo dėl šiurpiai didelių degančios taigos plotų.

Išgelbėjo šamanai

Dabar smarkiai išplitusius gaisrus Sibire užgesinti labai sunku, beveik neįmanoma, jeigu tik neužeis smarkios liūtys, teigia ekspertai. O lietaus kaip nėra, taip nėra. Matydami, kad gaisrininkams ir kariams sunkiai sekasi užkirsti kelią ugniai, dalis sibiriečių viliasi, kad degančią taigą išgelbės antgamtiškos jėgos. Neatsitiktinai į Olchono salą, didžiausią Baikalo ežere, rugpjūčio pradžioje iš Irkutsko, Krasnojarsko sričių, Ckakasijos, Mongolijos, net Ukrainos ir Pietų Korėjos suvažiavo apie 40 šamanų. Jie visi kartu atliko apeigas, skirtas lietui virš Sibiro prišaukti. Ir, kaip bebūtų keista, jos tikrai padėjo.

Naujausiais duomenimis, ugnies stichija labiausiai siautėja Irkutsko srityje (apie 700 tūkst. ha miško plote), Krasnojarsko krašte (daugiau nei 1 mln. ha) ir Jakutijoje (1,2 mln. ha). Gaisrininkų teigimu, ugnies židinių daugėja, ir yra didelė tikimybė, kad dėl nepalankių oro sąlygų iškart keliuose Sibiro ir Tolimųjų Rytų regionuose gali kilti naujų miško gaisrų. Vis dėlto ekologai mano, kad blogiausia jau praeityje: dviejuose didžiausiuose miško gaisrų rajonuose palei Angaros upę ir į šiaurę nuo Baikalo ugnies siautėjimą pavyko numalšinti. Ten stipriai palijo, tad šamanų pastangos, regis, buvo ne veltui.

Tačiau ar šamanams pavyks užgesinti visą liepsnojantį Sibirą, pasakyti sunku, nes tokio masto miškų gaisrai patys labai stipriai veikia orus. Pasak ekspertų, įkaitintas oras ir dūmai virš milžiniško ploto gaisraviečių formuoja dar stipresnį anticikloną. Tai reiškia, kad lietūs gali prapliupti ne ten, kur santykinai turėjo, o palei gaisraviečių rajonų ribas. Tokiu atveju liūtys ne tik neužgesintų gaisrų, bet ir pridarytų dar daugiau bėdos: gali kilti potvyniai, nuo kurių šiemet smarkiai nukentėjo pietų Sibiro gyventojai. Čia vasaros pradžioje po netikėtai stiprių liūčių kilo katastrofinio masto potvyniai, pareikalavę 25 žmonių gyvybių. Nejaugi Sibire susidarė pragariškas trikampis – gaisrai, lietūs, potvyniai? – toks klausimas jau keliamas Rusijos žiniasklaidoje. Ekspertų manymu, tai paaiškės vasaros pabaigoje, kai bus išanalizuotas oro masių judėjimas ir nustatyta, ar jos aplenkdavo miško gaisrų rajonus.

Svarbiausias klausimas

Vienas svarbiausių klausimų, kurį kelia ir valdžios atstovai, ir ekologai, ir visuomenė, suprantama, yra toks: kas uždegė Sibirą? Kokia pagrindinė rekordinių gaisrų priežastis? Valdžios atstovai skelbia, kad tai neva jau minėtos „sausos audros“ su žaibais, neatsargus elgesys su ugnimi (esą pakanka sausame miške atsainiai numestos neužgesintos nuorūkos) ir tyčiniai padegimai. Dėl dviejų pirmųjų būtų sunku ginčytis, ir žaibai, ir nerūpestingumas sausros metu miškuose išties gali įžiebti pragarą. O trečioji prielaida kelia įvairių minčių. „Jeigu valdžia gaisrų negesina, vadinasi, tai kažkam naudinga“ – tokia versija Rusijos socialiniuose tinkluose minima itin dažnai. Tyčiniais miško padegimais esą galbūt norima paslėpti neteisėtus kirtimus arba kitos nusikalstamos veiklos pėdsakus. Ekspertų teigimu, neteisėti kirtimai ir apvaliosios medienos eksportas į Kiniją yra viena pagrindinių Sibiro taigos mažėjimo priežasčių.

Sprendžiant iš komentarų internete ir socialiniuose tinkluose, dalis Rusijos visuomenės, gal net ir didžioji, piktinasi, kad kertami Sibiro miškai neapdorotų rąstų pavidalu vos ne už kapeikas išvežami į Kiniją, o šios šalies medienos pramonės įmonės iš to uždirba ir antrą kartą, eksportuodamos į Rusiją baldus ir kitus medienos gaminius. Kinija yra viena didžiausių baldų tiekėjų pasaulinei rinkai, o Rusija – didžiausia medienos tiekėja Kinijai. Šiandien iš jos įvežama apie 30 proc. viso neapdirbtos medienos kiekio. Su Rusijos pagalba Kinija tapo pasauline neapdirbtos medienos importo lydere: 2017 m. jos apimtys išaugo iki 23,4 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro daugiau nei 16 proc. viso pasaulinio importo. O daugiausia nukirsto miško iš Rusijos į Kiniją eksportuojama būtent iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų. Taigi tie, kurie šešėlinę Sibiro miškų kirtimo pramonę ir neteisėtas kirtavietes sieja su pasibaisėtinais miško gaisrais šią vasarą, gal ir neklysta.