Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dievo Motinos katedros lobiai – kodėl šis gotikos šedevras toks ypatingas?

Pirmadienį liepsnose paskendus Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai, jos gelbėjimo darbus užgniaužę kvapą stebėjo ne tik prancūzai, bet ir visas pasaulis. Kodėl šis pastatas taip vertinamas ir kas jį paverčia išskirtiniu mieste, kuriame tiek daug pasaulio paveldui svarbių pastatų?

Gaisras sunaikino šios 850 metų katedros smailę, dalį stogo ir medinį jos interjerą. Vis dėlto, po beveik visą naktį trukusių gesinimo darbų gaisras užgesintas, o pagrindinę pastato dalį, tarp jų ir du žymiuosius bokštus, pavyko išsaugoti.

Katedra žymi dėl išskirtinių architektūrinių detalių, puošmenų ir saugomų vertybių, kurių likimas dar nėra visiškai aiškus.

Rozetės

Tarp žinomiausių katedros kūrinių yra trys didelės, XIII a. datuojamos rozetės – apskriti spalvingi vitražai vakariniame, šiauriniame ir pietiniame fasaduose.

Pirmoji, mažiausiausia rozetė, esanti vakariniame fasade, buvo užbaigta maždaug 1225 metais. Pietinės rozetės, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus,  skersmuo yra beveik 13 metrų. Tiesa, rozetės vitražas nėra originalus, nes jis buvo sunaikintas per ankstesnius gaisrus.

Prancūzų žurnalistas Laurent`as Valdiguie pirmadienį tviteryje parašė, kad šiaurinė rozetė, regis, išgyveno gaisrą, nors gaisrininkai dar išlieka dėl jos susirūpinę. Dėl kitų rozečių žinių kol kas nėra.

Du bokštai

Kaip rašo BBC, daugume Švč. Dievo Motinos katedros lankytojų daugiausia laiko praleisdavo stovėdami priešais du vakarinį pastato fasadą puošiandčius gotikos bokštus.

Vakarinio fasado konstrukcija prasidėjo 1200 metais, tačiau pirmasis bokštas – šiaurinis – buvo baigtas tik po 40 metų.

Praėjus dar 10 metų šalia jo išdygo pietinis bokštas.

Abiejų bokštų aukštis – 68 metrai, o užkopus jų 387 laipteliais, prieš akis atsiveria įs-ūdinga Paryžiaus panorama.

Gargolos

Bet kuris asmuo, turintis pakankamai jėgų, kad užkoptų laipteliais pasigrožėti Paryžiumi, praeina pro dar vieną išskirtinįę katedros puošmeną – gargolas.

Šios katerdos fasadą puošiančios mitinės būtybės ne vieną šimtmetį stebėjo Paryžiaus miesto gyventojus.

Dėl atsitiktinumo 16 katedrą puošusių skulptūrų pavyko išsaugoti – jos prieš kurį laiką buvo nukeltos restauracijai.

Varpai

Katedroje yra 10 varpų – didžiausias jų, žinomas kaip Emmanuelis, sveria 23 tonas ir pietiniame bokšte kabo nuo 1685 metų.

2013 metais katedros 850 metų jubiliejus buvo atšvestas, atnaujinus kai kuriuos mažesnius, šiauriniame bokšte kabėjusius varpus.

Buvo siekiama atkurti originalius varpus, kurie buvo sunaikinti per Prancūzijos revoliuciją.

Katedra buvo įamžinta 1831 metais išleistame Victoro Hugo romane „Paryžiaus katedra“. Jos pagrindinis veikėjas – Kvazimodas žmonėms kėlė baimę dėl savo išvaizdos, tačiau katedroje, kur dirbo varpininku, jis rado saugų prieglobstį.

Gotikos smailė

Vienas garsiausių Švč. Dievo Motinos katedros bruožų – pirmiausia XII a. pastatyta smailė – buvo sunaikinta per gaisrą.

Per katedros istoriją smailė išgyveno ne vieną pokytį. Pavyzdžiui, per Prancūzijos revoliuciją ji buvo sugriauta, ir vėl atstatyta XIX amžiaus 7 dešimtmetyje.

Smailės ir stogo praradimas yra laikomas didžiuliu smūgiu Prancūzijos gotikos architektūros paveldui.

Relikvijos

Tarp katedroje saugomų neįkainojamų lobių yra krikščionių relikvija – Jėzaus erškėčių vainikas, kai kada rodomas viešai, įskaitant Gavėnios penktadienius. Katedroje taip pat yra iš kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus, gabalėlis bei vinis.

Paryžiaus merė tviteryje parašė, kad gaisrininkai, policijos pareigūnai suformavo žmonių grandinę, kad išgelbėtų Erškėčių vainiką ir kitas vertybes.

Rekomenduojami video