Trečiadienį slapta įvykusi A. Lukašenkos inauguracija išprovokavo naują pasmerkimą Vakaruose ir naujas masines demonstracijas Baltarusijoje.

 Rugpjūčio 9-osios rinkimai Baltarusijoje nebuvo nei laisvi, nei teisingi ir „Europos Sąjunga nepripažįsta jų suklastotų rezultatų“, sakoma J. Borrellio pareiškime. „Todėl vadinamoji inauguracija“ ir naujas mandatas, kurį A. Lukašenka sako gavęs, „neturi jokio demokratinio teisėtumo“. „Ši „inauguracija“ tiesiogiai prieštarauja didelės Baltarusijos gyventojų dalies valiai, kaip rodo daugybė beprecedenčių ir taikių protestų po rinkimų, ir tik dar labiau didina politinę krizę Baltarusijoje“, – sakė J. Borrellis, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.

ES dar kartą ragina Minską „susilaikyti nuo bet kokių tolesnių represijų ir smurto prieš Baltarusijos žmones ir tuojau pat be jokių sąlygų paleisti visus sulaikytus asmenis, tarp jų politinius kalinius“, pažymėjo jis. „ES tebėra įsitikinusi, kad įtraukus nacionalinis dialogas ir teigiama reakcija į baltarusių reikalavimus dėl naujų demokratinių rinkimų yra vienintelis kelias į priekį ieškant išeities iš rimtos politinės krizės Baltarusijoje“, – sakoma pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad Briuselis „persvarsto savo santykius su Baltarusija“. ES rengia sankcijas maždaug 40 žmonių, kuriems priskiriama atsakomybė už represijas Baltarusijoje, ir svarsto galimybes nubausti patį A. Lukašenką, sakė diplomatiniai šaltiniai.

Tačiau tam reikia visų 27 ES narių pritarimo, o Kipras savo paramą sieja su veiksmais prieš Turkiją, kuriais ji būtų priversta nutraukti dujų telkinių žvalgymą jo ekonominės zonos vandenyse. Švedija ir Suomija atsisako skelbti sankcijas A. Lukašenkai, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai vadovavimą netrukus perims Švedija, galėtų tarpininkauti Baltarusijoje, pridūrė šaltiniai.

Šis klausimas bus aptartas per ES viršūnių susitikimą spalio 1–2 dienomis Briuselyje.