Neregėto masto klimato permainos keičia Šiaurės ašigalio, kaip vienos šalčiausių pasaulio vietų, įvaizdį. Mokslininkai konstatuoja, kad Arktis neįprastai sparčiai šyla – net ir žiemą.

Ties slenksčiu

Žiniasklaida mėgsta intriguoti skaitytojus baugiomis antraštėmis, taigi į norvegų mokslininkų išvadą, kad Arkties ledynai sparčiai tirpsta... net ir žiemą, tarsi būtų galima numoti ranka. Juk žinome, kad planetos klimatas – itin sudėtinga gamtinė sistema, kuriai būdingi įvairūs ciklai ir svyravimai, tad kelios neįprastai šiltos ar rūsčios žiemos vienoje kitoje pasaulio dalyje nėra jokia sensacija. Tačiau žvelgti pro pirštus į šiomis dienomis Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkų paskelbtus naujausius Arkties jūrinio ledo ploto ir oro temperatūros stebėjimų duomenis būtų neprotinga. Juolab kad jie atliepia jau ne vieną dešimtmetį stebimą klimato šiltėjimo tendenciją, kuri egzistuoja nepaisant to, ar ja tiki, ar netiki įtakingi politikai, valstybių vadovai, lemiantys sprendimus dėl anglies dvideginio emisijų mažinimo.

Pasak Bergeno universiteto profesoriaus Larso Henriko Smedsrudo, dar visai neseniai Arkties vandenynas, kartais vadinamas šiauriniu planetos šaldytuvu, atėjus žiemai greitai užšaldavo. Tačiau dabar viskas pasikeitė: Barenco jūra net žiemos metu nebeturi didesniosios dalies jūrinio ledo, ir, iš visko sprendžiant, didelių neužšalusių vandens plotų artimiausioje ateityje atsiras visame Arkties vandenyne. Tai, kad žiemą tirpsta arktiniai ledai, yra dar vienas labai pavojingas signalas, pranešantis, kad pasaulis atsidūrė prie negrįžtamų klimato pokyčių slenksčio, o gal jau ir peržengė jį.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis sniego ir ledo tyrimų centras, nuolat stebintis Arkties ledynus iš palydovų, konstatavo, kad šių metų kovo 17 dieną Arkties jūrinio ledo plotas buvo pats didžiausias per šį žiemos sezoną. Jis siekė 14,48 mln. kvadratinių kilometrų. Pasak mokslininkų, šis skaičius reiškia, kad per praėjusius 40 metų, kai vykdomi Arkties stebėjimai iš kosmoso, jūrinio ledo plotų mažėjimas kone pasiekė rekordą: šiemet šis rodiklis buvo antrasis pagal blogumą. Kad ir ką manytume apie klimato svyravimus, faktas akivaizdus: per praėjusius ketverius metus Arkties vandenyno ledo danga vis mažėjo.

Šių metų temperatūros kreivė Arktyje (raudona) buvo išskirtinė, palyginti su vidutine daugiamete (baltai)

Be ledo

Norvegijos mokslininkų teigimu, šią žiemą vandens temperatūra visoje Arktyje buvo 4 laipsniais aukštesnė nei paprastai. Oro temperatūra čia buvo šoktelėjusi dar daugiau: net 7 laipsniais. Profesorius L.H.Smedsrudas mano, kad jau po dvejų metų, 2020-aisiais, daugelis Arkties vandenyno jūrų vasaros metu bus visiškai be ledo. Dar vėliau jos gali nebeužšalti net ir žiemomis.

Pasak mokslininko, tai turės ir teigiamų, ir neigiamų padarinių. Iš teigiamų būtų galima paminėti visiškai naujas laivybos, žvejybos ir dujų bei naftos gavybos Arkties šelfe galimybes. Vandenyno pakrantės šalims, tarp jų Norvegijai ir Rusijai, gali atsiverti naujas intensyvios prekybos su Azijos šalimis kelias: prekybos laivai iš Europos Arkties jūromis gerokai greičiau pasiektų Aziją. Tačiau tokie klimato pokyčiai gali tapti tikru šoku Arkties ekosistemoms ir šiaurėje gyvenančioms tautoms. Pasikeis ne tik šimtmečiais nekitę kasdienio jų gyvenimo dalykai. Dėl atšilimo iš amžinojo įšalo besivaduojanti tundra į atmosferą išleis didelius kiekius metano dujų, kurios dar labiau įsuks sunkėjančių pasekmių ir priežasčių ratą, nes šilumą sulaikantis metanas dar labiau skatins klimato šiltėjimą. Ne tik Arkties regione, bet ir visoje planetoje. Šiuo metu vasarą Arktyje būna vos 4,5 mln. kvadratinių kilometrų ploto ledo danga, o dar 1980 m. ji siekė 8 mln. kvadratinių kilometrų. Norvegų mokslininkai prognozuoja, kad toliau klimatui šiltėjant dar iki šio amžiaus pabaigos Arkties vandenynas gali likti visiškai be ledo. Suprantama, ir be baltųjų lokių bei daugybės kitų tolimojoje šiaurėje gyventi prisitaikiusių gyvūnijos ir augalijos rūšių.

Klimato loterija

Arkties šaldytuve, kuris aiškiai genda, o gal jau yra ir rimtai sugedęs, šimtmečius gyvenusių vietinių tautelių gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Tą jau pajuto Rusijoje gyvenantys nencai. Šiltos žiemos ir visiškai nuganyti tundros plotai elniams reiškia badmetį. Pasak vietinių elnių augintojų, dar kelios šiltos žiemos, ir jie gali visiškai prarasti savo elnių kaimenes.

Sibiro klimatas vis šiltėja. Salechardo mieste, esančiame ties pačiu speigračiu, Rusijos šiaurėje, ten, kur į Karos jūrą įteka Obės upė, vidutinė metinė temperatūra nuo 1883 iki 1912 metų buvo 7 laipsniai šalčio. Per praėjusius 30 metų, nuo 1988 iki 2017 m., ji pakilo iki 5,1 laipsnio. Kas bus dar po 20 metų? Kokių staigmenų žmonijai pateiks tirpstantis Sibiro amžinasis įšalas? Nereikia sukti galvos, kai kurie jau dabar aiškūs. Antai 2016-ųjų vasara Jamalo pusiasalyje buvo rekordiškai karšta, temperatūra pakildavo iki 35 laipsnių karščio. Rugpjūtį kilo juodligės epidemija, pirmą kartą šiuose kraštuose po 1941 metų. Išgaišo ištisos elnių kaimenės. Juodligė labai pavojinga, nes nuo gyvulių persiduoda žmonėms, o ligos sukėlėjų sporos dešimtmečius išlieka gyvybingos žemėje užkastose maitose. Neįprastai šilta vasara padėjo joms vėl iškilti į paviršių. Kokių ligų sukėlėjai dar gali glūdėti akimis neaprėpiamos tundros amžinajame įšale, niekas nežino.

Pernai paskelbtoje tarptautinės organizacijos Arkties tarybos ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius 50 metų klimatas Arkties regione šilo dvigubai sparčiau nei kitose pasaulio dalyse. Būtų naivu manyti, kad gendančio pasaulio šaldytuvo padarinių nepajusime palyginti atokiai nuo Arkties esančioje Lietuvoje. Pasak mokslininkų, ilgalaikis jūrinio ledo mažėjimo procesas Arktyje skatina didesnį šilumos išskyrimą į atmosferą, o tai savo ruožtu gali sutrikdyti poliarinių oro sraujymių veikimą ir pakeisti šilumos bei šalčio pernašos mechanizmą. Taigi, nors yra manančiųjų, kad klimato šiltėjimas mums padovanos šiltesnes Baltijos bangas ir vynuogynus kur nors Dzūkijoje ar Žemaitijoje, viskas gali nutikti priešingai. Sutrikus atmosferinės cirkuliacijos mechanizmui, ledinis oras iš speigračio gali plūstelėti tolyn į pietus, o šiltas – gilyn į Arktį. Niekas nežino, ką tiksliai galime išlošti ar pralošti klimato kaitos loterijoje.