2018 m. gruodžio 4-ą dieną JAV Baltimorės „LGBT komiteto teisės ir politikos padalinys" iš savo gretų pašalino p. Juliją Bek (Julija Beck). Save lesbiete laikanti 25 metų moteris pasisakė už įkalintų moterų teisę nebūti patalpintoms kartu su „transmoterimis" - t.y. vyrais, kurie galvoja esą moterys. Trys kalinės Teksaso valstijoje pasiskundė Federaliniam apygardos teismui, kad dušuose ir tualetuose „transmoterys", tebesididžiuojančios savo vyriškais kūnais, atvirai demonstruoja seksualinį geismą neapsirengusioms „paprastoms" moterims.

Julija Bek taip pat paminėjo garsią istoriją viename Anglijos kalėjime, kuriame 2017 m. kalinė Karen Vait seksualiai smurtavo prieš kitas dvi kalines.

Karen Vait (Karen White) tapo „transmoterimi" po to, kai buvo suimta dėl moterų prievartavimo kaip Stivenas Vudas (Stephen Wood) - t.y. tada, kai dar buvo vyras. Kalėjime jis ėmė dažytis, dėvėti peruką ir pradėjo lyties pakeitimo procesą. Tapęs Karen Vait, jis buvo patalpintas su kitomis moterimis, ir vyriškus organus, kaip ir „transmoterys" Teksaso kalėjime, išsaugojo. LGBT komiteto narė, išmetusi Juliją Bek dėl kaltinimo „transfobija", yra Ava Pipitone. Ji yra „transmoteris", kuri, išsaugojusi vyriškus lytinius organus, toliau geidžia moterų ir pristato save kaip „translesbietę". T.y. Ava užstojo į save panašią Karen Vait.

Kol kas tokios istorijos Lietuvoje skamba beveik kaip anekdotas; gal dar tebesame arti Dievo?

Pas mus dar galima iš panašių dalykų pasijuokti - tik kyla klausimas, ar dar ilgai taip bus? „Gender" ideologijos - vadinamosios „tapatybės politikos" (identity politics) kilpa jau užnerta JAV ir Jungtinės Karalystės visuomenėms, Ispanijoje ir kituose Europos kraštuose dėl jos verda aštri kova... Greičiausia ir panašių temų nevengiantis Juozas Erlickas tuose „laisvę" skelbiančiuose kraštuose vargu ar begalėtų juokauti. Pavyzdžiui, įteisinus Stambulo konvenciją...

Pamėginkime pažvelgti į „gender" ideologijoje glūdintį moters pažeminimą bei pasigilinti į jo priežastis. Kodėl taip populiaru būti „transgender"? Taip pat aptarsime vieno „nedidelio" mūsų sentimentalaus laikmečio produkto - kelių milimetrų skersmens kontracepcijos piliulės - įtaką „gender" ideologijai. Pasak žymaus amerikiečių filosofo Francio Fukujamos, ji yra labiausiai vyro ir moters santykius paveikęs faktorius per visą žmonijos istoriją. Išvada gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti keistoka ir ne visai suprantama netgi katalikiškoje auditorijoje. Tačiau apie viską iš eilės.

Mįslė Suomijos gydytojams

Lyties disforija vaikystėje - kai berniukas nori būti mergaite ar atvirkščiai - yra retai pasitaikantis vaiko psichologinis kentėjimas. Berniukams jis reiškiasi nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei mergaitėms. Tai yra logiška, kadangi mergaitės gimtinė (lytinė) tapatybė vystosi santykyje su mama, o norintis „vyru" tapti berniukas mamą turi santykinai palikti susidraugaudamas su ne visada labai draugišku tėvu. Suomijoje toks sutrikimas pasitaiko vidutiniškai vienam iš 20 tūkst. berniukų ir vienai iš 70 tūkst. mergaičių. Remdamiesi bendru berniukų ir mergaičių skaičiumi populiacijoje, medikai tikėjosi, jog sulaukę paauglystės dėl gimties tapatybės problemų į juos kreipsis apytiksliai 3 mergaitės ir 14 berniukų. Tačiau 2013 metais į Suomijos medikus kreipėsi 41 mergaitė ir 6 berniukai. Tokie skaičiai keisti ir dėl „apvirtusio" berniukų ir mergaičių santykio, ir bendrai dėl tris kartus didesnio nei tikėtasi tokių pacientų skaičiaus. Dar ryškiau tokia tendencija stebėta ir kitose šalyse: Švedijoje 2018-aisiais paauglių, prašančių pakeisti jų gimtį (lytį), buvo apie 20 kartų daugiau nei 2008-aisiais ir daugeliu atvejų tai buvo mergaitės. Anglijoje tokių paauglių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 33 kartus ir daugeliu atvejų (70 proc.) - mergaičių. Šie skaičiai kelia du klausimus: kodėl norinčių pakeisti gimtį skaičius taip dramatiškai auga ir kodėl kreipiasi daugiau mergaičių nei berniukų (nes, kaip matėme, vaikystėje santykis yra atvirkščias).

„Memas"

Šis Ričardo Dokinso (Richard Dawkins) sukurtas terminas reiškia pažiūrą ar elgesio stilių, kuris visuomenėje plinta („replikuojamas") pamėgdžiojimo keliu. Viena iš tokių idėjų, kaip rašo žymus JAV psichiatras Polas Makhiugas (Paul McHughas) , yra „translytiškumas." Populiarėjant pačiai įvairovei, jaunimo grupėje sunku kuo nors draugus benustebinti. Įdomiausias savęs pateikimas mūsų dienomis yra „transgender veganas": kaip sakė vienos menų profilio gimnazijos pedagogė, tokių įdomių jaunuolių galima sutikti ir Lietuvoje. Mes ne kokia nors provincija!

Apie tokį „memą" jau daug parašyta: pavyzdžiui, kad socialiniame tinkle „reddit" yra labai daug pasisakymų apie tai, kaip yra vertinga pakeisti gimtį, ir rekomendacijų, kaip nesunkiai galima gauti priešingos gimties hormonų tam, kad pradėtum persikeitimą. Tačiau čia susiduriame ne tik su mada: daugelis „transgender" iliuzijai pasiduodančių vaikinų ir merginų yra kenčiantys žmonės. Aprašytame suomių tyrime teigiama, kad net trims ketvirčiams jų buvo nustatytos rimtos diagnozės (autistinio spektro, nerimo, depresiniai sutrikimai ir netgi psichozės) ir kad šie sutrikimai juos vargino dar prieš susiformuojant norui pakeisti gimtį. Turint omenyje, kad už visų psichologinių kentėjimų slypi skausmingas įsitikinimas žemesne savo verte, tampa aišku, kad noras keisti gimtį paliečia tuos jaunuolius, kurie ar kurios paauglystės metu ima galvoti, kad jie yra nevisaverčiai vyrai arba moterys. Tada tokie vaikinai nori tapti moterimis ir atvirkščiai.

Parengta pagal žurnalą „Artuma"

Gintautas VAITOŠKA