Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išrauti senus įpročius su šaknimis: Japonija pradėjo kovą su biurokratų pamėgtais hanko

Technologiškai visus stebinanti Japonija neretai vaizduojama kaip tolimos pasaulio ateities modelis, kuomet įprasime sugyventi su robotais po vienu stogu, net paprasčiausius kasdienius veiksmus vykdysime mirgančiuose teleekranuose. Tačiau pravėrę bet kurio šiuolaikinio dangoraižio Japonijoje duris, už jų išvystume kalnus popierių, lendančių iš gausybės fakso aparatų, būrius biurokratų skubančių padėti nuosavą hanko, ženklą, be kurio atrodo negalėtų funkcionuoti jokia Japonijoje veikianti įstaiga.

XIX amžiaus pabaigoje senoji feodalinė Japonijos santvarka pradėjo irti. Naujųjų laikų biurokratija su pasimėgavimu perėmė samurajų tradicijas (tik kariams būdavo leidžiama rašyti raudonu rašalu) atsižymėti asmeniniu ženklu. Taip gimė hanko (jap. 判子) – dviejų simbolių sudurtinis žodis, kuriame „han“ reiškia antspaudą, o „ko“ vaiką, todėl teisingiausią terminą vadinti „mažuoju antspaudu“. Įprastai šiuo smulkiu, raudonai apibrėžtų kelių simbolių štampu, pažymimi visi mažos svarbos dokumentai.

Praeitį gerbiančioje japonų visuomenėje sakoma, kad „nereikia taisyti to kas nesugedo“. Technologijos keitė viena kitą, bet tradicija kiekvieną dokumentą pažymėti raudonuoju simboliu nedingo niekur. Net kai oficialūs dokumentai persikėlė į internetą, kiekvienas jų vis tiek privalo būti atspausdintas, o prie jo prisilietęs biurokratas, iki šiol privalo atlikti simbolinį atsižymėjimą savuoju spaudu.

pokc3a9mon-hanko-seals-pikachu-johto-japan-anime-video-games-japanese-legal-signature-seals-cool-cute-kawaii1

Antspaudo svarba kasdienybėje

„Daugiau nei 97% įmonėse ar valstybinėse įstaigose sukuriamų dokumentų šiai dienai reikalauja padėto hanko, tačiau norimą hanko kiekvienas gali įsigyti artimiausioje raštinės reikmenų parduotuvėje, tad nėra jokios prasmės išlaikyti šį įprotį“, SCMP svetainei komentavo Marinosuke Kawaguchi, Tokijo Technologijų Institute dėstęs specialistas, besispecializuojantis ateities inovacijų klausimu.

Daugeliui kasdien biuruose triūsiančių žmonių buvimas darbo vietoje nėra privalomas, tačiau tradicijos tokios gajos, kad joms pasikeisti reikia didelio sukrėtimo.

Metų pradžioje per pasaulį nusiritęs koronos viruso protrūkis sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Japonai sužinojo, kad ligonius gydantiems medikams apie visus naujus susirgimo atvejus reikėjo pranešti ranka rašytais dokumentais. Visuomenės sveikatos centrai, gavę juos faksu, viso labo padėdavo hanko.  Tik po šio nebūtino veiksmo atvejis būdavo pridedamas prie susirgimų statistikos.

Su panašiais absurdais susidūrė net verslo įmonės. Japantimes rašo apie pandemijos įkarštyje buvusius būtinus apsilankymus ofisuose vien dėl mažojo spaudo padėjimo. Atsiminkime, hanko nėra oficialus antspaudas, oficialieji spaudai vadinasi inkan, tik jie galioja po oficialiais dokumentais. Tuo tarpu paprastieji padedami tik ant kasdienių ataskaitų ar kitų pranešimų apie dienos užduotis.

Atrodo, kad su senosiomis technologijomis galiausiai bus atsisveikinta. Ilgametis Atstovų rūmų politikas Taro Kono paskelbė kryžiaus žygį prieš įžymiuosius raudonus spaudus bei fakso mašinas.

201612071510_10

Japonija pasiryžusi pokyčiams

„Kodėl mums reikia spausdinti tiek daug popierių? Daugumoje atveju paprasčiausiai todėl, kad ant jo reikia hanko antspaudo. Jei mes sustabdysime šią kultūrą, natūraliai sumažinsime poreikį spausdinimui ir faksams“, sakė Kono oficialiose spaudos konferencijoje praėjusią savaitę.

 Kol kas išleistas tik formalus įsakymas spausdinti ir spaudais žymėti tik svarbiausius ir aktualiausius dokumentus. Nesilaikantys reikalavimo privalės pasiaiškinti dėl savo pasirinkimo pačiam Administracinių ir Reguliacinių reformų ministrui.

Atsisakyti praeito amžiaus technikos vienu sprendimu būtų pernelyg skubu, kas trečias namų ūkis ir net 95% Japonijos įmonių vis dar naudojasi faksu. Į technologijų modernizavimą buvo investuotos didelės pinigų sumos.

Visuomenėje iniciatyva susilaukė didelio pripažinimo. Po to, kuomet ministras savo Twitter paskyroje pasiteiravo žmonių, kokių dar nusistovėjusių biurokratinių veiksmų būtų galima atsisakyti, vos per valandą po pranešimo sakėsi sulaukė daugiau nei 3000 elektroninių laiškų su pateiktais pasiūlymais.

Daug kas tikisi, kad šis politikas galų gale ištrauks šalį į XXI amžių. Sumažės popieriaus sunaudojimas. Fakso aparatai galų gale pasitrauks į užtarnautą poilsį, nors ir pripažįstama, kad informacijos perdavimo požiūriu tai vis dar labai patikima, ypač saugumo atžvilgiu, technologija.

Rekomenduojami video