Įtampa tarp Romos ir Briuselio dar labiau išaugo: Europos Komisija griežtai perspėjo Italiją skubiai mažinti valstybės skolą, priešingu atveju šaliai bus skirta 3,5 mlrd. eurų bauda dėl deficito perviršio.

Jei vaikas alkanas

Nors Briuselio ir Romos ginčas dėl ES biudžeto taisyklių laikymosi iš pažiūros neatrodo toks svarbus, kad galėtų supurtyti bendrijos pamatus, vis dėlto kai kurie politikos apžvalgininkai šį konfliktą laiko rimtesniu išbandymu nei artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES. Dabartinės Italijos valdančiosios daugumos iššūkis Europos Komisijai nepaklūstant reikalavimui mažinti biudžeto išlaidas ir pirmieji žingsniai siekiant įsivesti paralelinę valiutą esą kelia rimtą grėsmę visos euro zonos stabilumui. Vienas dalykas, kai iš ES išstoja ekonomiškai stipri valstybė, neįsivedusi euro, ir visai kitas, kai trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika sparčiai artėja prie bankroto ribos.

Šiuo metu Italijos valstybės skola siekia 132 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ji yra didžiausia euro zonoje po Graikijos ir viena didžiausių visame pasaulyje. Prieš mėnesį Europos Komisija perspėjo, kad šiais metais Italijos skola išaugs iki 133,7 proc. BVP ir daugiau nei dvigubai viršys maksimalią leistiną ES ribą – 60 proc. BVP. Europos Komisija prognozuoja, kad populistinei Italijos vyriausybei nesiliaujant išlaidauti šios šalies skola 2020 m. išaugs iki 135,2 proc. BVP.

Tačiau pirmoji Italijos valdžios atstovų reakcija į naujausią Europos Komisijos perspėjimą dėl nesugebėjimo suvaldyti skolos didėjimo buvo pikta. Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, kurio vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ yra valdančiojoje koalicijoje su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu, iškart pareiškė, kad neleis Briuseliui diktuoti instrukcijų Italijai. „Mes esame antroji Europoje pramoninė galybė. Kasmet atiduodame per 6 milijardus eurų daugiau, nei gauname. Mums nereikia pinigų iš kitų šalių, mes leidžiame savo pinigus taip, kaip mes norime“, – sakė jis.

Vis dėlto, nepaisant tokio M.Salvini ryžtingumo, pasak apžvalgininkų, naujausias Europos Komisijos perspėjimas taps Italijos vyriausybę destabilizuojančiu veiksniu. Šalies premjeras Giuseppe Conte perspėjo valdančiosios koalicijos lyderius M.Salvini ir „Penkių žvaigždučių“ vadovą Luigi Di Maio, kad atsistatydins, jeigu šiedu ir toliau nekreips dėmesio į ES fiskalinės drausmės taisykles. Tačiau ir šis perspėjimas didelio įspūdžio M.Salvini, atrodo, nepadarė. „Mes darysime viską, kas įmanoma, kad išliktume nustatytų parametrų ribose, bet jei vaikas yra alkanas ir jį reikia pamaitinti, būtina iš naujo aptarti parametrus“, – pasakė jis ir pridūrė, kad yra pasirengęs ir toliau laikytis plano mažinti mokesčius.

Užburtame rate

Italiją apėmė gili struktūrinė krizė ir būdų, kaip greitai ją įveikti, nematyti, apžvelgdamas naują Romos ir Briuselio konflikto paaštrėjimą rašė Austrijos dienraštis „Der Standard“. Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire pareiškė, kad krizė Italijoje Europai kur kas pavojingesnė nei „Brexit“. Juk Italija – ne tik labai svarbi Europos šalių prekybos partnerė, bet ir nepakeičiama euro zonos grandis. Visų ES šalių bankai yra investavę milžiniškas lėšas Italijoje, vien tik Prancūzijos finansų įmonės yra įsigijusios Italijos vertybinių popierių už 385 mlrd. eurų. Kas bus, jeigu Italija vieną dieną nebeišlaikys valstybės skolos naštos? Juk tai gali sujaukti ne tik ES, bet ir viso pasaulio finansų sistemą.

Ekonomistų teigimu, situacija dėl Italijos skolų tampa kritine. Šalies BVP šiandien mažesnis nei 2000 metais, jau 20 metų nedidėja gyvenimo lygis. Italija užima 3 vietą ES pagal nedarbo lygį, kas trečias jaunas italas – bedarbis. Skolų problema atsirado ne vakar ir ne užvakar: jos kaupėsi dar nuo 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Nuo to laiko Italijos ekonomiką slegia paskolų našta, visose ekonomikos šakose jaučiamas nuolatinis finansavimo trūkumas, beveik neinvestuojama į infrastruktūrą ir švietimą. Kad galėtų susimokėti senų paskolų palūkanas, valstybė vėl priversta skolintis. Taip susidaro užburtas ratas, iš kurio ištrūkti nebeįmanoma.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ vyriausiasis patarėjas finansų klausimais Claudio Borghi yra karštas „miniBOT“ vekselių naudojimo šalininkas.

Po 2008 m. pasaulinės finansų krizės Italijos premjero Mario Monti vyriausybė pagal Briuselio nurodymus ėmėsi agresyvios taupymo politikos. Kai kurių analitikų manymu, tai buvo klaida. Įmonės prarado galimybę modernizuoti gamybą, smuko vartojimas. Situaciją dar labiau apsunkino tradiciškai žemas našumo lygis: Italijoje vyrauja šeimos verslas, mažos ir vidutinės įmonės nepajėgia konkuruoti su naujų pramonės šakų produktyvumo lyderėmis. Be to, Italija garsėja labai neefektyviu valdžios įstaigų darbu. Teismai bylas nagrinėja labai ilgai, gauti verslo licencijas užtrunka mėnesių mėnesius. Šlubuoja ir švietimo sistema, Italijoje mokosi mažiau jaunimo nei kitose panašaus dydžio Europos šalyse.

Įdomu, kad ekonomistai kaip vieną iš esminių Italijos įmonių neefektyvumo priežasčių įvardija mums puikiai žinomą „švogerystę“: į atsakingas pareigas skiriami giminaičiai ir draugai, o ne kvalifikuoti specialistai. Visi paminėti nepalankūs veiksniai tapo Italijos ekonomikos puvimo priežastimi. Biudžeto lėšos naudojamos skoloms padengti, pensijoms bei socialinėms išmokoms, o ne investicijoms į gamybos modernizavimą ir švietimą.

Briuselis reikalauja, kad Italijos valdžia vykdytų reformas, skatintų konkurenciją, tačiau dabartinė dešiniųjų ir kairiųjų populistų vyriausybė ėmėsi mažinti mokesčius, o tai dar labiau didina skolų naštą. Pasak ekonomistų, ekonomiką slegia ir pernelyg brangus euras. Iki jo įvedimo Italija buvo įpratusi ekonomines problemas spręsti devalvuodama lirą, tuo metu euras tapo nacionalinę pramonę smaugiančia kilpa. Esą nenuostabu, kad viskas Italijoje, palyginti su kitomis ES šalimis, yra labai brangu. Italijoje užsiveržė pačių rimčiausių struktūrinių problemų mazgas: blogų paskolų kiekis gresia nacionaline bankų krize, trūksta užsienio investicijų, žemas darbo našumas, nepakankamas mokslo ir švietimo finansavimas. Pasak ekonomistų, pagal daugelį rodiklių šiandieninė Italija yra artimesnė Rytų Europos šalims, o ne Prancūzijai ir Vokietijai. Ypatingą nerimą kelia žemas gyventojų užimtumas: tik 65 proc. 15–64 metų amžiaus žmonių turi darbą. Daugumoje ES šalių šis rodiklis viršija 70 proc., Vokietijoje – 80 proc. Jau dešimtmetį tęsiasi aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija.

Italijos darbo ir pramonės ministras L. Di Maio, premjeras G. Conte ir vidaus reikalų ministras M.Salvini vis sunkiau randa bendrą kalbą.

Paralelinė valiuta

Tokiame problemų kontekste Romos konfliktas su Briuseliu dėl fiskalinės drausmės dar labiau apsunkina padėtį, mano ekspertai. Krizę įveikti galima tik užtikrinus šalies ekonomikos augimą ir finansų sistemos stabilumą, tačiau dabartinė valdančioji dauguma daro priešingai: mažina mokesčius, grasina pasitraukti iš euro zonos. Tokios kalbos tik atbaido investuotojus. Brangsta ir kreditai. Visgi valdantieji politinio kurso keisti neskuba, priešingai: prieš keliolika dienų Italijos parlamento Žemieji rūmai balsavo už tai, kad būtų įteisintas naujas finansinis instrumentas – vadinamieji „miniBOT“ (buono ordinario del tesoro) – mažieji iždo vekseliai. Tai trumpalaikių vyriausybės vertybinių popierių atmaina. Skelbiama, kad „miniBOT“ bus išleisti nedidelės vertės, nuo 1 iki 500 eurų, kupiūromis ir taps pirmuoju žingsniu į lygiagrečiai su euru Italijoje kursuojančią valiutą. „miniBOT“ vekselių, kurie būtų keičiami į eurus santykiu 1:1, idėją iškėlė dabartinė „Lygos“ ir „Penkių žvaigždučių“ koalicija. Iš pradžių jie buvo sumanyti kaip pradelstų valstybės atsiskaitymų su įmonėmis, vykdžiusiomis valstybės užsakymus, priemonė. Taip pat juos buvo siūloma naudoti kaip kreditavimo instrumentą atsiskaitant su mokesčių mokėtojais, kuriems valstybė turėjo grąžinti mokestines permokas. „miniBOT“ vekselių išpirkimą be jokių palūkanų ir terminų garantuos valstybė. Kitaip tariant, „miniBOT“ yra valstybės skolos atmaina, jais galima atsiskaityti su kreditoriais. Anksčiau panašias nacionalinės valiutos alternatyvas buvo naudojusi Argentina, Graikija ir Kalifornijos valstija (JAV).

ES negali uždrausti Italijai įsivesti „miniBOT“ iždo vekselių, tačiau Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi perspėjo, kad tai nebus išeitis iš dabartinės situacijos, jie neatlaisvins Italiją smaugiančios skolų smaugvirvės. Esą „miniBOT“ yra arba pinigai (o ES teisės požiūriu tai yra neteisėta), arba valstybės skola, kuri dar labiau smaugs Italiją. Antruoju atveju tai reiškia, kad „miniBOT“ emisijas ECB priskaičiuos prie Italijos valstybės skolos ir biudžeto deficito. Jei „miniBOT“ vekseliams šalies valdžia leis kursuoti finansų rinkoje lygiagrečiai su euru, kad jais būtų galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas, bus sugriautas ECB priklausantis eurų emisijos monopolis. Paralelinės valiutos naudojimas sulaužytų ES sutartis, ir Italijai beliktų tik vienas kelias – pasitraukti iš euro zonos. Jau dabar aišku, kad tokio žingsnio pasekmės būtų labai skaudžios ir pačiai Italijai, ir euro ateičiai.