Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką Europoje pakeis „Nord Stream 2“ dujotiekis?

Kitais metais pradėsianti veikti antroji dujotiekio „Nord Stream“ atšaka padarys esminę įtaką gamtinių dujų transportavimo maršrutams Europoje, teigia JAV nevyriausybinės organizacijos „Atlantic Council“ ekspertai.

Nebeliko kliūčių

Beveik tuo pat metu, kai Danijos vyriausybė dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiančiam koncernui „Nord Stream AG“ suteikė leidimą darbams savo teritoriniuose vandenyse, įtakingas JAV tyrimų centras „Atlantic Council“ paskelbė publikaciją, kurioje nagrinėjamas galimas šio dujotiekio poveikis Europos šalims.

Nutiesus antrąją 1 230 km ilgio „Nord Stream“ atšaką, bendras šio dujotiekio pralaidumas padidės iki 110 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus. „Nord Stream 2“ projektą iš dalies buvo pristabdęs Danijos delsimas dėl aplinkosaugos motyvų tvirtinti planuotą jo tiesimo maršrutą savo teritoriniuose vandenyse. Diskusijos ir konsultacijos su „Nord Stream AG“ atstovais dėl to vyko nuo 2017 m. Tai, kad dabar Danija davė leidimą vykdyti darbus naujoje 147 km ilgio atkarpoje, reiškia, kad pašalinta paskutinė kliūtis „Nord Stream 2“ tiesimo kelyje. Tiesa, galbūt labiau teorinė, nes dujotiekio tiesėjai, aiškiai suerzinti užsitęsusio Danijos spyriojimosi, dar vasarą buvo pareiškę apie ketinimus taip pakeisti jo maršrutą, kad jūros dugne klojama magistralė nekirstų Danijos teritorinių vandenų. Taigi, Kopenhaga galiausiai prisijungė prie Suomijos, Švedijos ir Vokietijos sostinių, jau davusių leidimą tiesti antrąją šio dujotiekio šaką savo teritoriniuose vandenyse Baltijoje.

„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo darbai Baltijos jūroje.

Pasak konsorciumo „Nord Stream AG“ atstovo spaudai Sebastiano Sasso, dujotiekio tiesimo darbai Danijos teritoriniuose vandenyse prasidės išsprendus visus teisinius, techninius ir gamtosauginius klausimus, manoma, kad tai gali užtrukti kelias savaites. Kai ši povandeninio dujotiekio atkarpa bus užbaigta, prie Vokietijos pakrantės priartėjusi jo dalis bus sujungta su virš vandens nutiestu „Nord Stream 2“ vamzdynu, siekiančiu prie jūros esantį Greifsvaldo miestą. Šiuo metu, pasak S.Sasso, jau atlikta 87 proc. visų statybos darbų. Palankiomis oro sąlygomis per vieną dieną jūroje vidutiniškai paklojama apie 3–4 km vamzdžių. Planuojama, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis pradės veikti kitų metų pradžioje.

Politinis motyvas

Šio dujotiekio atidarymas kartu reikš ir Jungtinių Valstijų politinį bei diplomatinį pralaimėjimą, nes Vašingtonas ne vienus metus bandė sustabdyti šį energetinį projektą, kuris, pasak amerikiečių, dar labiau didina Europos šalių priklausomybę nuo rusiškų dujų. Nepaisant skambių Amerikos valdžios grasinimų įvesti sankcijas „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms bendrovėms, Berlynas atkakliai laikėsi savo, į Vašingtono priekaištus vis reaguodamas tos pačiomis frazėmis apie komercinį, o ne politinį „Nord Stream 2“ pobūdį. Turint mintyje tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, švelniai tariant, nemėgsta Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kartkartėmis vis pagrasina įvesti muitus iš ES įvežamiems automobiliams, jo pozicija „Nord Stream 2“atžvilgiu visai suprantama. Pasak apžvalgininkų, D.Trumpas siekia, jei ne sustabdyti – o tai padaryti jau per vėlu – šio dujotiekio statybos darbus, tai bent kaip galima labiau apsunkinti gyvenimą Vokietijos valdžiai. Tiesą sakant, tuos pačius argumentus apie komercinę „Nord Stream 2“ svarbą kartojančiam Berlynui sunku paneigti skaičių kalbą. 55 mlrd. kub. m per metus pralaidos „Nord Stream 2“ statyba kainuos apie 9,5 mlrd. eurų. Per Ukrainą nutiestų gamtinių dujų magistralių, kuriomis jos iš Rusijos telkinių pasiekia Vidurio ir Vakarų Europą, pralaida siekia 160 mlrd. kub. m per metus. Ukrainos dujotiekių sistemos renovacija, Europos politinės strategijos centro ekspertų teigimu, kainuotų 6 mlrd. eurų. Tačiau „Gazprom“ ir Rusijos vadovai nusprendė statyti „Nord Stream 2“, kad sumažintų savo dujų tranzito per Ukrainą apimtis. O tai ne ekonominis, bet grynai politinis motyvas. Pasak ekspertų, užbaigus „Nord Stream 2“ „Gazprom“ panorėjęs galėtų net ir visiškai nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą ir Lenkiją, taip palikdamas šias Maskvai „nedraugiškas“ šalis be pajamų už dujų transportavimą per jų teritoriją. Taip pat teigiama, kad pastačius „Nord Stream 2“ Maskva galėtų nutraukti gamtinių dujų tiekimą pasirinktoms Rytų Europos šalims nekeldama pavojaus tiekimams į Vakarų Europą.

Nors formaliai dujų tiekimo į Europą maršrutų diversifikacija didėja, didėja ir priklausomybė nuo to paties dujų tiekėjo.

Smūgis Ukrainai ir Lenkijai

Europos šalys yra labai priklausomos nuo gamtinių dujų importo, ir nors jų paklausa iki 2040 m. turėtų sumažėti 15 proc., tokia priklausomybė išliks ir toliau, teigia „Atlantic Council“ ekspertai. Gamtinės dujos leidžia sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą transporto ir šildymo įmonėse. Kaip „Nord Stream 2“ pakeis dujų srautus Europoje ilgalaikėje perspektyvoje? Pasak ekspertų, „Nord Stream 2“ pavers Vokietiją dar stipresne dujų tranzito valstybe: iki 2030 m. jo apimtys kasmet išaugs 12 mlrd. kub. m. Kita vertus, iki 2030 m. dujų tranzitas iš Lenkijos į Vokietiją per dujotiekį „Jamalas–Europa“ sumažės 17 mlrd. kub. m per metus. 2017-aisiais ir 2018-aisiais šis dujotiekis dirbo faktiškai visu galingumu.

Vis dėlto „Nord Stream 2“ dujotiekis nebus naudojamas visu galingumu, prognozuojama, kad bendra pirmojo dujotiekio „Nord Stream“ir „Nord Stream 2“ pralaida vietoje 110 mlrd. kub. m dujų per metus tesieks 95 mlrd. Kitais ekspertų skaičiavimais, jei dujų paklausa Europoje išaugtų, būtų padidintas dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „Jamalas– Europa“ apkrovimas, o dujų tranzitą per Ukrainą „Gazprom“ padidintų tik kritiniu atveju. Ukraina iki šiol naudojasi dujų tranzito į ES monopolininkės padėtimi, tačiau jos greitai nebeliks. Nereikia pamiršti ir Juodosios jūros dugnu tiesiamo kito Rusijos dujotiekio „Turkijos srautas“ poveikio dujų tranzitui per Ukrainą, teigia ekspertai. Juo „Gazprom“ dujos pasieks ne tik Turkiją, bet, ko gero, ir Vengriją – per Bulgariją ir Serbiją.

Ekspertų teigimu, kai pradės veikti „Nord Stream 2“, pasikeis ir dujų srautai iš Norvegijos į ES. Naujasis dujotiekis pradės mažinti suskystintųjų gamtinių dujų paklausos augimą Europoje. Gamtinės dujos iš Norvegijos dėl „Nord Stream 2“ poveikio bus tiekiamos jau nebe į Vokietiją, o į Šiaurės vakarų Europą, kur jos išstums iš rinkos brangesnes suskystintąsias dujas. Ekspertų teigimu, dėl šios priežasties iki 2030 m. bendra suskystintųjų gamtinių dujų importo į Europą apimtis gerokai sumažės – net 30 mlrd. kub. m.

Neverta abejoti: „Nord Stream 2“ poveikis Europos gamtinių dujų srautams bus labai stiprus, skelbia „Atlantic Council“. Vokietijos, kaip dujų tranzito valstybės, vaidmuo gerokai išaugs, o Lenkijos ir Ukrainos – smarkiai sumažės. Iš esmės tranzito per Ukrainą ateityje gali prireikti nebent per didelius šalčius, sumažėjus suskystintųjų dujų importui į ES ar dėl kitų dujotiekių avarijų. Be kita ko, sumažės ir suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV importas.

Dažnai galima išgirsti politinius pareiškimus, kad neva „Nord Stream 2“ yra būtinas Europos energiniam saugumui užtikrinti. Tai gali būti laikoma tiesa tik tuo atveju, kad dėl jo padidėja gamtinių dujų transportavimo maršrutų į Europą diversifikacija. Tačiau dujų tiekėjas šiuo atveju išlieka tas pats – Rusija. ES turi pakankamai išplėtotą dujotiekių ir suskystintųjų dujų terminalų infrastruktūrą, kad galėtų importuoti visą jai būtinų gamtinių dujų kiekį ir be „Nord Stream 2“ dujotiekio. Tačiau jam pradėjus veikti Ukraina ir Lenkija ateityje neteks nemažų pajamų už gamtinių dujų tranzitą iš Rusijos per savo teritoriją. Žinoma, gerokai susilpnės ir jų derybinės pozicijos siekiant gauti geresnes dujų kainas iš Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“, teigia „Atlantic Council“ analitikai.

Rekomenduojami video