Manoma, kad derybų metu buvo aptartas ir Rusijos grėsmės Baltarusijos suverenumui klausimas.

Didžiausiu „vanagu“ JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje laikomas jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas ką tik apsuko ratą palei vadinamąjį Rusijos „artimąjį užsienį“ – Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją, tačiau į Maskvą neužsuko. Apžvalgininkai spėlioja, ką galėtų reikšti toks parodomasis Vašingtono dėmesys.

Raudonas kilimas patarėjui

Aplankęs Kišiniovą ir Kijevą, Johnas Boltonas nusileido Minske, kur jį labai šiltai sutiko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Garbingam svečiui prie lėktuvo trapo net buvo patiestas raudonas kilimas, tarsi jis būtų valstybės vadovas. Vis dėlto stebėtis nevertėtų: jau 25 metus į Baltarusiją nebuvo įkėlęs kojos nė vienas JAV valdžios atstovas, rangu aukštesnis už J.Boltoną. Ir dėl to „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamas A.Lukašenka turėtų kaltinti tik save: juk turėjo puikiai suprasti, kad Baltarusijos opozicijos mitingų vaikymas guminėmis lazdomis bei ašarinėmis dujomis, jos lyderių pūdymas kalėjimuose, o kai kuriais atvejais – ir visiškas pradanginimas, nepaliekant jokių pėdsakų, negalėjo praeiti be pasekmių. Santykių su Jungtinėmis Valstijomis kontekste tokios pasekmės – diplomatinė Minsko izoliacija ir ekonominės sankcijos – buvo jaučiamos labai ilgai.

Dar 2004 metais, kai A.Lukašenka surengė referendumą, suteikusį galimybę jam vėl formaliai dalyvauti prezidento rinkimuose ir toliau likti valdžioje, JAV Kongresas priėmė Aktą dėl demokratijos padėties Baltarusijoje, kuriuo buvo įvestos pirmosios ekonominės ir asmeninės sankcijos prieš Minsko režimą. Nuo to laiko kiekviena brutalaus išpuolio prieš opoziciją proga šios sankcijos buvo dar labiau plečiamos, kol galų gale diplomatinė įtampa tarp Vašingtono ir Minsko pasiekė kulminaciją. 2008 m. abi šalys atšaukė savo ambasadorius ir sumažino diplomatines atstovybes viena kitos sostinėse iki 5 diplomatų. 2015 metais Baltarusijos ir Vakarų valstybių santykiuose įvyko tam tikras atšilimas. Vašingtonas įšaldė dalį Minskui įvestų sankcijų ir pradėjo aptarinėti ambasadoriaus grąžinimo į Baltarusiją galimybę. Abi šalys galutinai dėl to susitarė šių metų pradžioje.

Katė, pelė ir vanagas

Tad Vašingtono „vanago“ apsilankymas Baltarusijos vadovą akivaizdžiai įkvėpė jei ne mintims apie šiokias tokias demokratines permainas, tai bent jau atsakomajam dėkingumui. Žiniasklaida pranešė, kad A.Lukašenka paprašė J.Boltoną perduoti jo paruoštas dovanas prezidentui D.Trumpui ir pirmajai šalies poniai Melanijai Trump.

Baltarusijos vadovas JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais vizitą pavadino istoriniu. Labai panašu, kad toks įvertinimas labiau atspindi A.Lukašenkos entuziazmą dėl santykių su Amerika pagerinimo, nei realius derybų rezultatus. Prielaidos, ko J.Boltonas siekė derybose su A.Lukašenka, sukėlė gyvas politikos apžvalgininkų diskusijas. Jie atkreipė dėmesį ir į pabrėžtinai abejingą Maskvos reakciją į J.Boltono diplomatinį vojažą po tris buvusias Sovietų Sąjungos respublikas. Šių valstybių santykiai su Rusija yra, švelniai tariant, gana komplikuoti – vienu atveju labiau, kitu – mažiau. Pasak žiniasklaidos, nors Kremlius stengėsi neparodyti susidomėjimo dvišaliais Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir JAV ryšiais, kurių stiprinti buvo atvykęs J.Boltonas, kai kurių šaltinių teigimu Rusijos vadovybė esą įžvelgė Vašingtono bandymą daryti poveikį Maskvai, pasitelkus šias vadinamojo „artimojo užsienio“ šalis.

Tiesa, Baltarusijai tarsi netiktų toks apibrėžimas, nes dar 1999 m. Maskvoje buvo pasirašyta sutartis dėl Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sukūrimo. Ji įsigaliojo 2000-ųjų pradžioje, tačiau net ir praėjus 19 metų iki galutinio abiejų šalių susijungimo dar labai toli. Žinoma, naivu kalbėti apie lygiateisę milžino ir nykštuko sąjungą. Daugiau nei du dešimtmečius A.Lukašenka kaip įmanydamas laviravo tarp Maskvos ir Vakarų sostinių, siekdamas išlaikyti ir sustiprinti vienasmenę valdžią bei gauti ekonominę paramą savo režimui. Katės ir pelės žaidimas, A.Lukašenkai vis žadant brolišką paramą Rusijai ir mainais kaulijant geresnių naftos, gamtinių dujų kainų, palankesnio prekybos režimo bei kitų „broliško dėmesio“ įrodymų, iš visko sprendžiant, Kremliui jau atsibodo. Maskva ėmėsi rimtai spausti Minską dėl glaudesnės politinės, ekonominės ir karinės sąjungos, kartu mažindama ekonomines preferencijas Baltarusijai. A.Lukašenka, atrodo, dėl to yra labai sunerimęs: atiduoti valdžios ir visos valstybės „broleliams“ jis nenori. Tik klausimas, ar kas labai paisys jo norų…

A.Lukašenka J.Boltono vizitą pavadino istoriniu.

A.Lukašenka J.Boltono vizitą pavadino istoriniu.

Išreiškė paramą

Atrodo, kad Maskvos susierzinimas dėl A.Lukašenkos išsisukinėjimo nuo dar glaudesnės Rusijos ir Baltarusijos integracijos ir įtampa dvišaliuose santykiuose neliko nepastebėtas Vašingtone. Praėjusių metų pabaigoje JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Wessas Mitchellas Baltarusiją kartu su Ukraina ir Moldova priskyrė prie valstybių, kurių nepriklausomybė yra „bastionas, saugantis nuo rusiškojo neoimperializmo“. Kitaip tariant, gana aiškiai buvo leista suprasta, kad Baltarusiją, kaip ir kitas posovietines valstybes, su Jungtinėmis Valstijomis sieja bendras interesas sustabdyti Maskvos ekspansiją į Rytų Europą.

Nors ir pats J.Boltonas, ir Baltarusijos valdžios atstovai po jo derybų su A.Lukašenka tvirtino, kad niekas nesiruošia daryti įtakos Minsko pozicijai Vakarų atžvilgiu ir kad šis vizitas tebuvo bandymas toliau plėtoti dvišalį politinį dialogą, visgi daugelis apžvalgininkų J.Boltono apsilankymą Minske laiko simbolišku paramos ženklu. Manoma, kad tai kartu buvo ir bandymas išsiaiškinti, kokiomis nuotaikomis gyvena Baltarusijos politinis elitas ir kaip rimtai jis ruošiasi priešintis Maskvos politiniam spaudimui. D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais labai aiškiai išreiškė paramą Baltarusijos suverenumui. Pasak J.Boltono, baltarusių tauta turi pati nuspręsti, kokius santykius plėtoti su Rusija. Jis pridūrė, kad, sprendžiant iš jo paties įspūdžio, baltarusiai nori nepriklausomybės. Taigi, pasak apžvalgininkų, tokią frazę galima traktuoti kaip JAV valdžios pareiškimą, jog Vašingtonas nepatikės versija, kad baltarusiai veržiasi Rusijon, jeigu kada nors tokiu pretekstu būtų panaikintas Baltarusijos suverenumas. O kad toks scenarijus tikėtinas, patvirtina Krymo aneksijos aplinkybės.

„Johnas Boltonas iš Baltarusijos į Jungtines Valstijas parveš įsitikinimą, kad mūsų valstybė suverenitetu ir nacionaliniais interesais neprekiauja“, – pasak žiniasklaidos, pasibaigus JAV prezidento patarėjo vizitui, labai pakiliai pranešė valstybinė Baltarusijos televizija. Kadangi ji atspindi valdžios poziciją, atrodo, kad viena iš J.Boltono ir A.Lukašenkos susitikimo temų iš tiesų buvo Rusijos grėsmė. Bet alyvos šakelės vanago snape tam tikrai per maža…