Vladimiras Putinas ne tik kėsinasi į mūsų demokratiją – destabilizuodamas Vakarus jis siekia užsitikrinti ilgalaikę valdžią Rusijoje. Jungtinėms Valstijoms ir Europai kyla pavojus, nes jos vėluoja tinkamai reaguoti į šią strategiją, interneto svetainėje politico.com rašo portalo vyresnioji redaktorė Maura Reynolds.

Tokią nerimą keliančią išvadą buvo galima padaryti po aukšto lygio darbo grupės susitikimo, kurį naujienų portalas politico.com surengė rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu. Atsižvelgiant į abipus Atlanto kylančias grėsmes, susijusias su Šiaurės Korėja, „Islamo valstybe“ ir dešiniojo populizmo banga, buvo siekiama sužinoti, ką iškiliausi Europos ir JAV saugumo ekspertai mano apie didžiausias Vakarų visuomenėms kylančias saugumo grėsmes.

Tačiau susitikimo dalyviai daugiausiai dėmesio skyrė Rusijai ir V. Putino užmojams. Keletas ekspertų prognozavo, kad 64 metų amžiaus Rusijos vadovas valdžioje gali užsibūti dar dešimtmetį ar net ilgiau. Tačiau Rusijos prezidentas susiduria su ilgalaikiu iššūkiu – kaip išlaikyti valdžią, kuri neparemta nei demokratiniais principais, nei modernios ekonomikos užtikrinama gerove.

Todėl, ekspertų teigimu, V. Putinas siekia destabilizuoti Vakarų institucijas ir sėti nepasitenkinimą Vakarų visuomenėse.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad ne tik Rusija kelia vis didesnę grėsmę Vakarams. Įtampa JAV santykiuose su Šiaurės Korėja yra labai didelė, ir vos vienas klaidingas karinis manevras gali turėti pragaištingų pasekmių. Kinija yra ilgalaikė konkurentė, kuriai reikia skirti daug dėmesio, nepaisant to, kad Pekinas kol kas atrodo suinteresuotas palaikyti egzistuojančią tarptautinę tvarką, o ne ją griauti. Terorizmas, kurį vienas susitikimo dalyvis apdairiai apibūdino kaip taktiką, o ne priešą, ir toliau kelia grėsmę, neša mirtį ir pakerta visuomenės stabilumą.

Tačiau visi sutarė, kad pagrindinė geopolitinė grėsmė šiuo metu yra Rusija. Keletas ekspertų teigė, jog Rusija faktiškai paskelbė politinį karą Vakarams, nors Europa ir Jungtinės Valstijos to dar iki galo nesuvokė.

Ukraina yra Rusijos ir Vakarų konfrontacijos šerdis. Tai, ar Ukraina taps Rusijos vasale, ar sėkmingai integruosis Europoje, Rusijai ir V. Putinui yra egzistencinis klausimas, kuris turės įtakos jo valdymo teisėtumui ir ilgaamžiškumui.

Gali būti, kad V. Putino valdžia Rusijoje yra silpnesnė, nei atrodo. Viena iš priežasčių – Vakarų ekonominės sankcijos, kurios yra veiksmingos ir kelia sunkumų Rusijos verslui ir paprastiems piliečiams. Kita priežastis – Rusijos ūkio priklausomybė nuo iškastinio kuro, juolab kad naftos kainos yra nusmukusios ir greičiausiai artimiausiu metu smarkiai neišaugs.

AFP/Scanpix nuotr.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Putino legitimumas iš dalies priklauso nuo šalies gerovės, Rusijos ekonominiai sunkumai yra viena iš jam kylančių problemų. Vienas diskusijos dalyvis padarė prielaidą, kad V. Putinas galbūt sieks modernizuoti ekonomiką, jei bus perrinktas kitąmet. Tačiau, kad būtų įmanoma, reikia mažinti konfrontaciją su Vakarais.

Didelė problema yra tai, kad JAV nebesielgia kaip laisvojo pasaulio lyderė. „Tiek NATO, tiek Jungtinėse Tautose Jungtinėms Valstijoms visada tekdavo ypatingas vaidmuo, kurio dabar JAV kratosi, – teigė vienas dalyvis. – Ir ši problema kilo ne dabar.“

Iš dalies taip yra dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai abejoja dėl viso pokarinio transatlantinio projekto – nuo NATO iki Europos Sąjungos. Tačiau kitas ekspertas pabrėžė, jog jau ir Baracko Obamos valdymo laikotarpiu Europos šalys buvo nepatenkintos, kad tuometinis JAV prezidentas santykiams su Europa neskyrė pakankamai dėmesio.

Vakarai pralaimi kibernetinį karą. „Mes nepajėgiame tinkamai reaguoti į kibernetines grėsmes, – teigė vienas diskusijos dalyvis. – Rusijos įsilaužimas į Vakarų šalių kompiuterių sistemas parodė, kad labai vėluojame vertinti kylančias grėsmes; todėl visų pirma būtina išsiaiškinti, kaip panaikinti šį atsilikimą.“

Vis dar neaišku, kas vadovauja kibernetinio saugumo užtikrinimo veiklai. Problemų su kibernetine gynyba turi ne tik verslas. Šalių vyriausybės taip pat mėgina išsiaiškinti, kas turėtų imtis iniciatyvos: slaptosios tarnybos, kariuomenė ar vidaus saugumo tarnybos.

Rusijos propaganda ima viršų informaciniame kare. Diskusijos dalyviai atskyrė Rusijos kibernetines atakas, kuriomis siekiama vykdyti sabotažą (pavyzdžiui, pakeisti rinkimų rezultatus arba sutrikdyti elektros tinklo veiklą), nuo atakų, kurių tikslas – sėti sumaištį ir nepasitenkinimą. Vakarų vyriausybėms turbūt geriau sekasi kovoti su pirmosiomis, o pastarųjų atveju jos atrodo nelabai žinančios, ko reikėtų imtis. Vienas dalyvis atkreipė dėmesį į pastarojo meto Rusijos pastangas kurstyti antiimigrantiškas nuotaikas Vokietijoje skleidžiant suklastotą naujieną apie tai, esą migrantai arabai išprievartavo Vokietijoje gyvenančią mergaitę iš Rusijos.

Ko galima imtis?

Dalyviai nurodė bent šešis galimus politikos sprendimus, kurie padėtų Vakarams apsisaugoti nuo Rusijos keliamų grėsmių:

1. dėti pastangas, kad Ukraina (bent jau didžioji jos dalis) nepatektų į V. Putino rankas;

2. užtikrinti glaudesnius Ukrainos santykius su Europos Sąjunga;

3. išsaugoti ekonominį spaudimą Rusijai taikant sankcijas;

5. šalių vyriausybės turėtų aktyviau dalytis slapta informacija su privačiuoju sektoriumi;

5. norint užtikrinti didesnį saugumą, būtinos kibernetinės „higienos“ kampanijos;

6. geriausias būdas kovoti su Rusijos informaciniu karu – teikti daugiau informacijos.