FB pieš.

Jei kalta prezidento aplinka, tai gal nekaltas pats prezidentas? Šia mintimi guodėsi įkaitę Donaldo Trumpo šalininkai, bet daugelis rimtų stebėtojų suabejojo, ar greit kaitra sumažės ir jiems teks gaivintis malonia vėsa.

„Nors buvęs prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas suimtas dėl įtarimų padaręs finansinius nusikaltimus, tai vis tiek labai susiję su pačiu prezidentu ir gali šiam labai pakenkti“, – rašė „New York Times“.

„Juk  P. Manafortas yra žvilgantis ir kartu itin apgailėtinas egzempliorius draugelių, kuriais D. Trumpas apsisupęs. Jiedu abu tiksi panašiai: abudu yra plutokratai ir grobstytojai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, P. Manafortas uždirbo per 60 milijonų dolerių kaip prorusiškųjų jėgų Ukrainoje patarėjas. Tam, kad išvengtų mokesčių, jis pinigus nelegaliai pervedė į ofšorines sąskaitas.

Taip jis finansavo ne tik savo pagal užsakymą siūtus kostiumus, bet ir svaiginančią kolekciją sodybų, įrengtų su kriokliais ir golfo aikštėmis, trimis „Range Rover“ ir vienu „Mercedes“.

Panašiai susitvarkęs ir D. Trumpas. Laikas parodys, ar jį ištiks toks pat likimas – turtų aptrupėjimas teismo keliu“, – rašė įtakingas Niujorko laikraštis.

Pasak kito įtakingo dienraščio, „Washington Post“, „kaip koks zombis vėl iškyla kitas argumentas – slaptas susitarimas (angliškai „collusion“) dar joks ne nusikaltimas. Bet tai, – teigia laikraštis, – buvo ir lieka nesąmonė.

Po to, kai atsirado naujų įkalčių, kurie slaptus susitarimus su rusais 2016-aisiais padaro dar labiau tikėtinus, prezidentas ir jo gynėjai pakartotinai aiškina, jog susitarimai, jei tokių ir buvo, nėra draudžiami.

Tačiau, – rašoma laikraštyje, – į sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas įeina įvairios sudėties nusikalstamoji veika – pvz., jei neleistinais būdais siekiama paveikti prezidento rinkimus.

Čia nebūtina, jog tyrėjai įrodytų, kad rinkimais iš tiesų buvo manipuliuojama. Sąmokslui nustatyti užtenka to, kad buvo atitinkamai tariamasi“.

Pasak Meksikos sostinės dienraščio „Cronica de Hoy“ „skandalas pasiekė tokias apimtis, jog sunku įsivaizduoti, kad D. Trumpas ir jo aplinka iš šios situacijos išsikapstys nenukentėję.

Tačiau centrinis klausimas buvo ir lieka, kokių sąsajų iš tiesų buvo tarp Niujorko ir Maskvos“.

Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“ iškelia tai, jog „D. Trumpas reikalavo iš savo teisingumo ministro, generalinio prokuroro Jeffo Sessionso, jog tas pasirūpintų, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris nutrauktų buvusio D. Trumpo kampanijos vadovo P. Manaforto tardymą.

Bet tai yra neleistinas prezidento kišimasis į teisingumo organų darbą. Matyt, kad D. Trumpui pamažu aiškėja, kokia sprogimo galia glūdi kišimesi į rinkimų kovą jo naudai, ir tai jam tampa pavojinga.

P. Manaforto apklausos tyrėjams atveria aukso kasyklas. Ko gero jie greit prieis prie tvirtų įrodymų, kad slaptosios rusų tarnybos turėjo įtakos D. Trumpo išrinkimui Amerikos prezidentu“.

Maskvos dienraštis „Gazeta“ atkreipia dėmesį į paties D. Trumpo advokatą Rudolphą Giulianį ir rašo, kad jis „gali prezidentui tapti problema, jeigu jis ir toliau visus puldinės. Pvz., televizijos „ABC“ laidoje R. Giulianis specialiojo prokuroro R. Muellerio tyrimą pavadino „korumpuočiausiu“, kurį jam bet kada teko stebėti.

R. Giulianis neturėtų valstybės prokurorus nuolatos kritikuoti ir tyrėjams visąlaik aiškinti, ką jie turėtų ir ko neturėtų daryti“.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ komentuoja socialinės svetainės „Facebook“ pastangas nustatyti ir sustabdyti Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančias rinkimines manipuliacijas.

„Ar ir šįkart tai yra asmenys iš Rusijos, kurie siekia paveikti Amerikos rinkimus, kol kas dar tvirtai nenustatyta, nors atitinkamų užuominų esama. Kita vertus, tai nieko nenustebintų: juk kaina, kurią Maskva ligi šiol turėjo sumokėti už savo kišimąsi, labai nedidelė“, – teigia Ciuricho laikraštis.

 

M. Drunga

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.