Prezidentui ir daugumai respublikonų nepripažįstant rinkimų rezultatų, vyksta intensyvi propagandinė ir teisinė kova tarp „raudonųjų" ir „mėlynųjų"

Jau nedaug kas tiki, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) turi galimybių išsilaikyti valdžioje, nors jis savo pralaimėjimo iki šiol nepripažino. JAV Aukščiausiasis teismas (AT) nuo svarbiausios rinkimų bylos nusišalino, 50-ies valstijų rinkikai gruodžio 14-ą jau nubalsavo už Džo Baideną (Joe Biden). Sausio 6-ąją abeji parlamento rūmai rinkikų sprendimą turėtų patvirtinti, nors kai kurie respublikonų atstovai bandys tam sutrukdyti.

Nuo pat rinkimų dienos buvo aptarinėjimos galimybės, kad dabartinis prezidentas gali įvesti karinę padėtį, tačiau aukščiausia šalies karinė vadovybė prieš kurį laiką, tarsi užbėgdama įvykiams už akių, pareiškė, kad kariuomenė nemato galimybių dalyvauti politiniuose procesuose.

Laikas parodys, kaip įvykai klostysis ateityje, tačiau du dalykai JAV politinėje tikrovėje išliks ilgam laikui. Pirmiausia, tai Amerikos susiskirstymas į raudonuosius ir mėlynuosius bei gili priešprieša tarp jų. Antra, padidėjęs nepasitikėjimas „rinkimų mašinos“ neutralumu.

Priminsime, kad kai kurie Europos stereotipai Amerikai netinka. Joje raudonaisiais vadinami dešinieji, o kairieji, ten juos dažnai vadina liberalais, pas juos nudažyti mėlyna spalva. Be to, liberalams šioje šalyje priskiriami „kairiukai“ socialinių ekonominių pažiūrų prasme. Lietuvoje liberalai šia prasme yra visiški dešinieji. Tiesa, požiūriu į šeimą, į mažumas liberalai čia ir liberalai už Atlanto nesiskiria.

JAV prezidento rinkimų metu rinkiminiame žemėlapyje dalis valstijų, konkrečiai – šalies geografinis vidurys, „raudonavo“, o rytiniame ir vakariniame pakraščiuose esančios valstijos – „mėlynavo“. Tai reiškia, kad, kaip vos ne visada per nacionalinio masto rinkimus ir būdavo, vidurys demonstruoja didesnį prieraišumą konservatyvioms vertybėms, o rytai ir vakarai yra linkę palaikyti amerikietiškai suvokiamas liberalias idėjas.

Tas pasidalijimas dabar įgavo grėsmingą mastą. Konservatyvusis, prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) remiantis, geografinis JAV vidurys mano, kad pastarieji šalies vadovo rinkimai yra suklastoti. Tačiau tuo pat metu dauguma „mėlynųjų“ valstijų didelės problemos nemato ir palaiko liberalų dabartinio prezidento konkurentą Džo Baideną (Joe Biden).

Prezidentui ir daugumai respublikonų nepripažįstant rinkimų rezultatų, vyksta intensyvi propagandinė ir teisinė kova tarp „raudonųjų“ ir „mėlynųjų“, kurios seka ir galutiniai rezultatai šiandien nėra nuspėjami.

Teoriškai iš karto po rinkimų buvo galimi du scenarijai. Pirmas – prezidentas D.Trampas, nepatenkintas rinkimų rezultatais, kad ir paburbėdamas, pripažįsta savo pralaimėjimą. Taip iki šiol paprastai ir būdavo.

Antras scenarijus – D.Trampas pralaimėjimo nepripažįsta ir pradeda aktyvią kovą už rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais. Jo komanda renka įrodymus, pradeda teisinius procesus. Šį kelią ir pasirinko GOP (Grand old party), t.y. konservatyvioji respublikonų stovykla.

Kol kas šis pasirinkimas nėra sėkmingas, kaip tikėjosi dabartinio prezidento rėmėjai. Ypač stiprų smūgį jų viltims sudavė JAV Aukščiausiasis teismas (AT). Nors jame šeši iš devynių teisėjų yra konservatoriai, JAV AT nusprendė nusišalinti nuo tarppartinės kovos ir nenagrinėti Teksaso ir kitų beveik dvidešimties valstijų skundą dėl rinkimų teisėtumo keturiose svyruojančiose valstijose (swing states). O tai respublikonams reiškia, kad ir ne galutinį, bet skaudų pralaimėjimą.

Tiesa, teisinei kovai vadovaujantis Rudis Džulianis (Rudi Giulliani) po šio sprendimo rankų nenuleido ir kovą pažadėjo tęsti. Dar keletas respublikonų ieškinių teismuose laukia sprendimo.

Šaliai gresia rimta politinė ir konstitucinė krizė. Jos šaknys glūdi ne tiek prieštaravime tarp konservatyvių „raudonųjų“ ir liberalių „mėlynųjų“, kiek šių rinkimų metu atsiradusiame didžiuliame nepasitikėjime „rinkimų mašina“, administraciniu pačių rinkimų organizavimu ir ypač balsų skaičiavimu.

Tik trys procentai D.Trampo rinkėjų tiki, kad rinkimai buvo organizuoti nešališkai ir rinkėjų balsai suskaičiuoti sąžiningai. Du trečdaliai po rinkimų apklaustų amerikiečių pritarė minčiai, kad teisinga būtų balsus perskaičiuoti. Vien šie duomenys rodo, kokia sudėtinga yra šalies porinkiminė situacija.

Rimti apžvalgininkai sako: gali būti respublikonų ar demokratų šalininku, tačiau demokratijos principai reikalauja, kad rinkimų administravimas ir ypač balsų skaičiavimas būtų nešališkas. Priešingu atveju, darosi svarbiau, ne kas ir kaip balsuoja, bet kas ir kaip skaičiuoja. Rinkėjų nepasitikėjimas rinkimų administratorių neutralumu griauna politinės sistemos pamatus – ryšį tarp valdžios ir visuomenės, rinkėjų norą apskritai dalyvauti rinkimuose.

Nežinia, kokius veiksmų scenarijus pasirinks prezidentas D.Trampas (D.Trump). Teko skaityti tekstus, kuriuose aptarinėjamas karinės padėties įvedimas. Ir net pakartotiniai rinkimai. Pradėta kalbėti ir apie fatališką, nors kol kas mažai tikėtiną, scenarijų – galimą naują pilietinį karą ir JAV politinį geografinį skilimą – į „raudonąją“ ir „mėlynąją“ Amerikas.

Padėtis rimta. Po to, kai JAV Aukčiausiasis teismas atsisakė nagrinėti Teksaso ir jį parėmusių valstijų kreipimąsi dėl galimai neteisingo balsų skaičiavimo keturiose valstijose, nepasitikėjimas valstybiniu aparatu ir politinė priešprieša tarp „raudonojo“ vidurio ir „mėlynųjų“ kraštų rytuose bei vakaruose niekur nedingo. Nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas gali virsti sprogstama politine medžiaga. Taigi, apsimesti ir sakyti, kad situaciją galima vadinti įprastine, būtų neatsakinga.

Jei JAV elitui, tos šalies gelminei valstybei (deep state), užteks išminties apriboti savo dalines, grupines ambicijas ir ji pradės rūpintis nacionaliniais interesais, bendruoju viešuoju gėriu, JAV išvengs neigiamų giluminių, tektoninių poslinkių tos šalies viešajame gyvenime. Manau, išreikšiu visų geros valios žmonių nuomonę – JAV nesėkmės negali mūsų džiuginti. Nes jos, būkim tikri, pablogins ir mūsų gyvenimą.

Sausio 6-ąją JAV Kongrese turi būti patvirtinti rinkikų balsavimo rezultatai. Dalis respublikonų žada tam patvirtinimui sukliudyti. Ar jiems pasiseks? Laukti rezultato liko nedaug.

Prof. Povilas GYLYS, Ekonomistas