Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas liks iš Ispanijos?

Visą savaitę, net ir pastarosiomis dienomis, užsienio spaudoje netyla susirūpinimo balsai dėl Ispanijos ir Katalonijos joje likimo. Štai tik kelios būdingesnės ištraukos.

„Daugelio katalonų veiduose matome vieningą ryžtą, bet kartu ir liūdesį. Tokią prievartą, kaip per praėjusio sekmadienio referendumą, jie prieš daugelį dešimtmečių jau buvo matę. Tik jie tikėjo, kad Ispanija tuos tamsius laikus jau seniai paliko praeity.

Išties niekas nepateisina Ispanijos policijos agresyvumo. Tai, kas Katalonijoje įvyko spalio 1-ąją, konfliktą pasuko visai kita linkme. Nuo šiol katalonai ne tik kovoja už nepriklausomybę, bet ir gina savo pamatines piliečių teises“, – rašė Varšuvoje leidžiamas laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ rašė, kad „nors beveik visi pasaulyje pasmerkė ispanų policijos panaudotą smurtą, aišku ir tai, jog tik nedaugelis būtų pasiruošę pripažinti Kataloniją kaip naują valstybę pasaulio žemėlapyje“.

„Tuo tarpu žmonės Barselonoje ir regione to nesupranta. Įsivaizdavimas, kad jiems į pagalbą tuoj šoks Europos Sąjunga, yra visiškai nerealus“, – teigė Čekijos sostinės laikraštis.

Pasak Turkijos dienraščio „T24“, „Briuseliui Katalonija yra dalis Ispanijos. Tačiau svarbu, kad Europos Sąjunga į separatistines tendencijas žiūrėtų rimtai. Ispaniją sudaro 17 autonomiškų regionų“.

„Bet ne tik Katalonija nori atsiskirti. Kažkas panašaus vyksta ir Baskijoje bei Galisijoje. Vis daugiau regionų reikalauja nepriklausomybės. Jei taip bus ir toliau, Ispanija bus sudaužyta į šipulius“, – būgštavo Stambulo laikraštis.

Madrido dienraščio „Pais“ žodžiais, „šis konfliktas pareikalaus didžiulės kainos tiek iš Ispanijos, tiek ir iš Katalonijos ūkio. Pirmosios šio savižudiško ir neatsakingo regioninės vyriausybės veikimo pasekmės jau pradeda ryškėti“.

„Atskilimą lydės nuskurdimo rizika, pirmųjų to ženklų neįmanoma užtušuoti, tai tik pradžia, viskas gali būti dar liūdniau“, – prognozavo Ispanijos sostinės laikraštis.

Pasak Barselonos dienraščio „Vanguardia“, „Katalonija pateko į sunkią krizę, kurią sukėlė separatistai. Užtat dabar sveikintinas kiekvienas pasiūlymas, galintis vesti prie įtampos mažinimo“.

„Protestai tuo tarpu vis labiau persikelia į gatves, iš ko tikėtina pavojingų padarinių. O demonstrantai negali prisiskirti sau teisės kalbėti už visus piliečius, todėl ir kyla įtampa.

Deja, tai galioja ir politikai. Vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas jau paruoštas, už kelių dienų jis gali būti oficialiai pareikštas. Tačiau toks žingsnis būtų baisi klaida ir galėtų duoti katastrofiškus rezultatus.

Tada Madridas galėtų taikyti 155-ąjį Ispanijos Konstitucijos straipsnį ir primesti Katalonijai tiesioginį valdymą iš centrinės vyriausybės pusės“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.

Meksikos sostinės dienraštis „Cronica de Hoy“, paklausęs, „kas dabar su Katalonija bus toliau“, tikino, jog „vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas būtų pats blogiausias scenarijus“, nes iš tiesų pusė visų katalonų referendume nedalyvavo.

„Jeigu Madrido vyriausybė imtųsi naikinti visą Katalonijos autonomiją, grėstų dideli neramumai. Tada paankstinti rinkimai būtų geresnė išeitis, nes jėgų santykiai Barselonos parlamente galėtų tapti aiškesni nei ligi šiol.

Tačiau tai būtų sprendimas tik tuo atveju, jei Madridas būtų pasiruošęs derėtis, o dabar to nematyti. Tačiau kiekvienu atveju reikia dialogo“, – teigė Meksikos laikraštis.

Drezdeno dienraštis „Sächsische“ taip pat teigė, jog „Madrido griežta laikysena tik pagilino griovius, padarė dialogą neįmanomą, o Ispanijos policijos brutalus elgesys tik sustiprino argumentus už Katalonijos nepriklausomybę ir atsiplėšimą nuo Ispanijos“.

„Tačiau katalonams reikėtų gerai pagalvoti apie atsiskyrimo pasekmes. Regionas pernakt atsidurtų už Europos Sąjungos ribų, be valiutos ir be tradicinių ūkio saitų. O jų paraiška stoti į Europos Sąjungą žlugtų dėl Ispanijos pasipriešinimo“, – prognozavo Saksonijos dienraštis.

Anot Hanoverio dienraščio „Allgemeine“, „separatistų vadovas Carles Puidgemontas per „ilgai žaidė su ugnimi ir dabar išsigando savo paties drąsos, delsia paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, vietoj to reikalauja derybų“.

„Tačiau ministras pirmininkas Mariano Rajoy`us derėtis nebegali, nes prarastų veidą. O karalius Felipe netinka būti tarpininku, nes neištarė bent kelių apgailestaujančių žodžių policijos veiksmų akivaizdoje. Ir Europos Sąjunga negali daryti nieko kito, kaip tik palaikyti savo šalį narę Ispaniją, kurios pusėje yra teisėtumas“, – rašė Hanoverio laikraštis.

Tačiau Rijekos Kroatijoje laikraštis „Novi List“ teigė, kad „Ispanija Kataloniją prarado nuo tos akimirkos, kai Madridas nusprendė į politinius protestus ir referendumą atsakyti policininkų prievarta. Klausimas dėl referendumo legalumo ar nelegalumo tada tapo antraeiliu“.

Rumunijos sostinės laikraštis „Adevarul“ iš Europos Sąjungos pusės pasigedo aiškesnio Ispanijos palaikymo.

„Nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas netarė nedviprasmiško žodžio už vieningos Ispanijos valstybės tęstinumą. Taigi, Ispanija šioje sunkioje krizėje savo partnerių palikta vienui viena“, – teigė Bukarešto dienraštis, prisibijodamas, jog „Katalonijai paskelbus nepriklausomybę, Madridas jaustųsi verčiamas reaguoti dar brutaliau“.

M. Drunga

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Rekomenduojami video