Asociatyvi nuotr

Dar mokykloje išmokote, kaip formavosi Žemės kalnai ir kanjonai. O kaip lygumos? Kodėl viena lyguma yra žymiai aukštesnė už kitą?
Kodėl vieni žemynai yra aukštesni už kitus?
Mokslininkai kurį laiką manė, kad tai priklauso nuo Žemės plutos storio ir tankio, tačiau šaknys gali būti giliau.Ir taip – šaknys. Viktorijos universiteto Velingtone mokslininkai ėmėsi tikrinti faktą, jog žemynų aukštis priklauso nuo jų tankio ir storio. Pasirodo, tai nėra tiesa.
Tektoninės plokštės plūduriuoja ant karštos ir skystos mantijos – kaip kokie ledkalniai vandenyne. Taigi, aukštesni žemynai turėtų pasižymėti storesne arba žemesnio tankio pluta (arba tos plutos daugiau, arba ji plūduriuoja aukščiau).
Tačiau tai patyrinėję mokslininkai nenustatė tokio ryšio. Pavyzdžiui, Australijos pluta yra gana stora – sprendžiant vien pagal tai, vidutinis šio žemyno aukštis virš jūros lygio turėtų būti apie 1 km. Bet nėra.
Mokslininkai nustatė, kad žemynų plūduriavimas ant mantijos mažai priklauso nuo jų storio ir tankio. Ir jie iš karto siūlo paaiškinimą – tektonines plokštes sudaro ne tik pluta. Tie mūsų akmeniniai ledkalniai turi šaknis – balasto sistemą, kuri tempia plutą žemyn.
Štai jei Australija neturėtų savo balasto, žemynas būtų žymiai aukščiau. Jei Naujoji Zelandija turėtų Australijos balastą, tos salos būtų bent kilometras po vandeniu. Įdomu, tiesa? Dar įdomiau tai, kad Antarktida ateityje gali pakilti į viršų.
Žemės plutą natūraliai kamuoja korozija. Lietus plauna dirvožemį į upes, upės jį neša į jūras ir vandenynus. Didelė dalis tų sąnašų lieka ant tų pačių plokščių, tačiau dalis pasitraukia tolyn – juk kalbame apie tūkstančius ir milijonus metų.
Tik Antarktida buvo apsaugota nuo erozijos. Keičiantis klimatui šis žemynas neteks savo ledo. Jame formuosi upės, kuriomis vanduo paliks Antarktidos paviršių.
Mokslininkai teigia, kad dabar Rytų Antarktidos ledo storis slegia po juo esančias uolienas. Kai jo nebeliks, Rytų Antarktida gali greitai tapti aukščiausias lygumas turinčiu žemynu pasaulyje.
Vidutinis to regiono aukštis virš jūros lygio tikriausiai bus daugiau nei kilometras. Nors erozija Antarktidos aukščio ambicijas tikrai apkarpys, ji nebus tokia sparti kaip kilimas.
Tik, aišku, kalbame apie dešimtis tūkstančių metų. Niekas nežino, kaip ir kada ledas paliks Antarktidą, jei tai apskritai įvyks.
Tačiau geologiniai procesai yra labai lėti ir net nebeslegiama Antarktida nepašoks kaip paleista spyruoklė.