LRT nuotr.

Prieš devynerius metus pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: sudužo iš Varšuvos į Smolenską skridęs sovietinis „Tupolev Tu-154“ lėktuvas, žuvo juo skridęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria, šalies kariuomenės vadai, parlamentarai, valstybinio banko vadovai, aukšti dvasininkai ir kiti pareigūnai. Ši katastrofa smarkiai pakeitė šalies politiką, o kas mėnesį rengiami minėjimai sukūrė savotišką naują Lenkijos „religiją“.

2010 m. balandžio 10 dieną Lenkijos valdžios, kariuomenės ir Katalikų Bažnyčios vadovai skrido į Rusiją paminėti Katynės žudynių metines. Netoli Smolensko miesto esančiame lauke Stalino įsakymu 1940 m. buvo sušaudyti 22 tūkst. lenkų karininkų ir gyventojų.

Kariniame Smolensko oro uoste leidęsis lėktuvas su 89 lenkų delegacijos ir 7 įgulos nariais sudužo. Jau devynerius metus kiekvieno mėnesio 10 dieną greta prezidentūros Varšuvoje esančioje barokinėje Karmelitų bažnyčioje yra aukojamos mišios už žuvusiuosius. Vakarinėse pamaldose dažnai dalyvauja velionio Lecho Kaczynskio dvynys brolis Jaroslawas, šiandien faktiškai valdantis Lenkiją.

Ieškant įvykio kaltininkų lenkų akys krypo į Kremlių, bet Rusijos valdžia iš karto pareiškė prie katastrofos niekaip neprisidėjusi, o tyrimai tokių įrodymų taip pat nepateikia. Vis dėlto, šiandien Lenkijoje daug kas mano kitaip, o pati katastrofa apsipina vis naujomis sąmokslo teorijomis.

Tylusis brolis

1949-aisiais gimę identiški dvyniai Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai savo karjerą pradėjo dar 1962 metais, abu nusifilmavę populiariame filme „Dviese pavogė mėnulį“. Lenkijai vaduojantis iš komunistų valdžios, broliai dalyvavo „Solidarumo“ veikloje, 1989 metais kartu su kitais judėjimo nariais derėjosi su komunistine valdžia dėl demokratinių rinkimų surengimo šalyje.

2001 metais jie įsteigė konservatyvią partiją „Teisė ir Teisingumas“ (PiS). 2005-aisiais tapęs Lenkijos prezidentu Lechas prisimenamas kaip atviras, dažnai viešumoje rodęsis politikas, o Jaroslawą aplinkiniai visad laikė itin gabiu, bet uždaru, savo supratimu besivadovaujančiu žmogumi.

Šiandien iš esmės Lenkijai vadovaujantis Jaroslawas Kaczynskis nesinaudoja elektroniniu paštu, nesinešioja mobiliojo telefono ir piniginės, nerengia spaudos konferencijų, yra nevedęs, neturi vaikų ir gyvena su kate.

Kai 2010 metais įvyko aviakatastrofa, nusinešusi Lenkijos valdžios viršūnėje esančių asmenų gyvybes, Jaroslawas atsidūrė dėmesio centre. Apsirengęs gedulingu juodu kostiumu 6 savaites jis dalyvavo nelaimei pažymėti skirtuose renginiuose. Vakarais jis grįždavo pas savo motiną ir jai pasakodavo, kad brolis Lechas keliauja po Pietų Ameriką ir ilgai negrįžta namo dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio. „The New York Times“ pasakoja, kad velionio brolis savo motinai rodydavo netikrus laikraščius, kuriuose buvo aprašyta ši kelionė. Taip jis elgėsi dėl motinos silpnos sveikatos.

Tik praėjus valstybinėms laidotuvėms, Lechas papasakojo motinai, kas nutiko iš tikrųjų. „Buvo akimirkų, kai pats norėjau tikėti tomis istorijomis, jog Lechas tebėra gyvas“, – praėjus metams po aviakatastrofos interviu sakė Jaroslawas.

Šią asmeninę šeimos tragediją Jaroslawas pavertė nuolat atkartojamu gedulu, imančiu priminti kankinystės kultą, kuris tapo neatsiejama Lenkijos politinio gyvenimo dalimi.

„Neįmanoma pervertinti Smolensko katastrofos svarbos Jaroslawo Kaczynskio gyvenime ir Lenkijos politikoje apskritai. Pačiam Kaczynskiui viešos diskusijos nebėra politinės, kur žmonės diskutuoja apie skirtingas vertybes, tai eschatologinis karas tarp gėrio ir blogio“, – „The New York Times“ sakė Silezijos universiteto dėstytojas Marekas Migalskis, 2010 metais su PiS kandidatavęs į Europos Parlamentą.

Vienas įvykis ir daug versijų

Praėjus kelioms valandoms po katastrofos, tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė sukuriantis specialią tyrimo komisiją, o jos vadovu paskyrė tuometinį premjerą Vladimirą Putiną. Jungtinių Tautų Civilinės aviacijos organizacija pavedė Rusijai su tarptautine pagalba atlikti tyrimą, bet Lenkija netrukus paskelbė apie savarankišką tyrimą.

Per dvi savaites žuvusiųjų palaikai buvo grąžinti Lenkijai, tačiau lėktuvo nuolaužos liko Rusijoje. Prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria palaidoti Krokuvos katedros kriptoje greta Lenkijos karalių, karvedžių ir poeto Adomo Mickevičiaus.

2011 metais Lenkijos Nacionalinės aviacijos incidentų tyrimo komitetas nustatė, jog aviakatastrofą sukėlė orlaivio pilotų klaidos ir itin prastos oro sąlygos – pilotai leidosi kariniame oro uoste, kur nėra civilinę aviaciją lengvinančių ženklų, nusileidimo taką gaubė tirštas rūkas, o pilotas, kuris tuo pačiu metu ir kontroliavo nusileidimą, ir palaikė ryšį su kontrolės bokštu, netinkamai įvertino nusileidimo kampą ir lėktuvo buvimo vietą.

Pagal katastrofos simuliaciją lėktuvas, dar nepasiekęs tūpimo tako, nusileido per žemai, sparnu kliudė medžių viršūnes ir sukdamasis krito ant žemės. Nors buvo spekuliuojama, kad pilotus leistis sudėtingomis oro sąlygomis spaudė lėktuvu skridę aukšto rango politikai ir pareigūnai, nutekinti juodųjų dėžių įrašai tai paneigė.

Tokią įvykių versiją nuo pat pradžių neigė žuvusio prezidento brolis Jaroslawas. Apklausų duomenimis, nuo pat katastrofos iki šių dienų, apie trečdalis Lenkijos gyventojų taip pat mano, kad įvykiai Smolenske buvo suplanuotas išpuolis.

2015 metais Jaroslawo vedamai PiS partijai pavyko laimėti absoliučią daugumą parlamento rinkimuose, o kitais metais politikas ištęsėjo ilgai kartotą pažadą ir atnaujino katastrofos tyrimą. Jam vadovauti buvo paskirtas artimas politiko patikėtinis Antonis Macierewiczius, tapęs Gynybos ministru.

Atvėrus žuvusiųjų karstus paaiškėjo, jog rusų tyrėjai su palaikais elgėsi itin nerūpestingai – dvylikoje karstų buvo rasti kitų žuvusiųjų palaikai. Prezidento Jaroslawo karste buvo dar dviejų žmonių palaikai, o generolo Bronislawo Kwiatkowskio – net 7 kitų žmonių kūno dalys.

2016 metais buvo paskelbtas ir pirmas apkaltinamasis teismo nuosprendis – buvęs Lenkijos vadovybės apsaugos tarnybos vadovas Pawelas Bielawny nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atidedant ir 2,5 tūkst. eurų bauda už tai, kad netinkamai įvertino prezidento vizito į Smolenską grėsmes ir aplaidžiai parinko apsaugos pareigūnus, pranešė BBC.

Naujasis tyrimas iškėlė skirtingas įvykių versijas – esą lėktuve buvo padėtas sprogmuo, arba Rusijos specialiosios tarnybos dirbtinai sukūrė rūką, tvyrojusį virš oro uosto.

Valdančioji partija mokyklose organizavo mokslinius konkursus, kuriuose vaikai buvo skatinami savarankiškai tirti ir pristatyti galimas įvykio versijas, susikurti ir turėti savo nuomonę apie tai, kas įvyko. Šiai veiklai pritariantys mokytojai nejautė susirūpinimo, kad moksleiviai patikės sąmokslo teorijoms.

„Kodėl manote, kad turime bijoti tiesos paieškų. Ieškoti tiesos yra gerai savaime, nes pati tiesa yra gėris. Tiesa yra aukščiausia vertybė, leiskite jiems ieškoti“, – leidiniui „Euronews“ sakė Palenkės vaivadijos mokytoja Božena Dzitkowska.

Virtimas kultu

Po pergalės rinkimuose pats Jaroslawas Kaczynskis pasirinko neužimti jokio svarbaus politinio posto, tačiau jo įtaka Lenkijos politiniam gyvenimui neabejotina. Kai 2018 m. gegužę Jaroslawui buvo daroma kelio operacija, daug šalies politikos klausimų buvo sprendžiama prie ligoninės lovos, o ne valstybės institucijose.

Įprastai tylus Jaroslawas šalį stengiasi valdyti kiršindamas politines grupuotes. 2017 metais J. Kaczynskis kolegas Seime apšaukė: „Aš žinau, jūs bijote tiesos, bet nesivalykite savo išdavikiškų snukių mano mirusio brolio vardu. Jūs jį sunaikinote! Jūs jį nužudėte! Jūs esate niekšai!”

Nors išoriškai sunku abejoti Jaroslawo požiūriu į brolį pražudžiusią katastrofą, nedaug žinančių, kas dedasi uždaro politiko galvoje.

„Pirmas dalykas, kurį jis man pasakė nė neklausus – nė sekundę negalvok, kad tikiu versijomis apie nužudymą“, – „The New York Times“ sakė Joanna Kluzik-Rostowska, kuri 2010 metais dirbo Jaroslawo Kaczynskio rinkimų štabo vadove, o šiandien yra opozicijos narė.

Smolensko katastrofa šiandieninėje Lenkijoje yra virtusi mitu. Lenkijos Mokslų akademijos religijų profesorius Zbigniewas Mikolejko leidiniui „Euronews“ pasakojo, jog katastrofa atliepia lenkų įsivaizdavimą, kad jie yra aukos ir kankiniai. Anot mokslininko, naujoji „religija“ padeda apjungti skirtingas dešiniųjų pažiūrų grupes: nepatenkintus pasaulio technologiniais pokyčiais, globalizacija, radikalų jaunimą ir prie pokyčių sunkiai prisitaikančią vidurinės klasės dalį.

2016 metais Varšuvos operos teatre įvyko filmo „Smolenskas“ premjera, kurią aplankė ir šalies prezidentas Andrzejus Duda. Filme atpasakojama A. Macierewicziaus tyrimo teorija, jog katastrofa įvyko dėl lėktuve padėtų sprogmenų.

Šią versiją kartojantis Jaroslawas teigia, jog tokiu būdu Rusija keršijo jo broliui už paramą Sakartvelui per 2008 metais prasidėjusį Rusijos ir šios valstybės karą. Rusijos kaltės įrodymų paieškos patenkina kai kurių lenkų įsivaizdavimą, kad Rusija nuolat kelia grėsmę Rytuose, o Vakarų Europos valstybės išduoda Lenkiją grėsmės akivaizdoje.

J. Kaczynskis ir dalis lenkų vis dar mano, kad kova su komunizmu nėra baigta, nes neįvyko visiškas valdžios apsivalymas nuo koloborantų. Todėl Jaroslawas save laiko kertine figūra, vedančia šalį į Ketvirtąją laisvą Respubliką. Politikas nevengia viešai kritikuoti buvusio „Solidarumo“ vedlio Lecho Walęsos kaip pernelyg artimo komunistiniam režimui.

Lenkijos valdančiųjų kritikai teigia, jog Smolensko katastrofa Jaroslawui padeda susidoroti su opozicija ir stiprinti savo rinkėjų vienybę. Dėl šios katastrofos buvo apklausti laikinai prezidento pareigas po prezidento žūties ėjęs Bronislawas Komorowskis ir tuomet premjeravęs Donaldas Tuskas.

„Viena iš priežasčių kodėl Kaczynskiui taip rūpi kontroliuoti teisėjus, yra noras juos panaudoti prieš Tuską“, – „The New York Times“ sakė Varšuvos universiteto teisės profesorius Marcinas Matczakas.

Kai naujausias tyrimas nepateikė jokių aiškių įrodymų apie Smolensko katastrofą, Jaroslawui Kaczynskiui tapo sudėtinga nuolat skleisti buvusio ministro A. Macierewicziaus teorijas. Vis dėlto, abejotina, ar šiame gedulo kulte dalyvavę lenkai lengvai prisipažins klydę ir ims priešgyniauti valdžią tvirtai savo rankose laikančiam J. Kaczynskiui.

 

Andrius Balčiūnas