Scanpix nuotr.

Kinijai antradienį teko teisintis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl elgesio su etninėmis mažumomis – pasirodančių parnešimų apie stovyklose įkalintus milijonus žmonių. Pasaulio bendruomenei reiškiant susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties, Kinijos atstovai atšauna, kad tai – Kinijos vidaus reikalas ir niekas neturi teisės reikalauti Kinijos gerbti universalias žmogaus teises.

Šimtai žmogaus teisių gynėjų antradienį susirinko prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, kur posėdžiavo JT Žmogaus teisių taryba. Jie reikalavo apginti Kinijoje gyvenančių mažumų teises.

JT duomenimis, beveik milijonas uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų Sindziango regione yra kalinami. Vakarų žiniasklaida paskutinius mėnesius mirgėjo pranešimais apie Vakarų Kinijoje egzistuojančias kalinimo stovyklas. Protestuotojai prašo pasaulio bendruomenės reikalauti Kinijos gerbti mažumų teises.

„Kinija privalo liautis persekioti uigūrus ir suteikti laisvę nuo 1 iki 3 mln. uigūrų – nekaltų uigūrų, kurie yra koncentracijos stovyklose“, – sakė Pasaulio uigūrų kongreso prezidentas Dolkun Isa.

Tačiau gauti stovyklos vaizdų beveik neįmanoma, tik kartais Kinijos valstybinė televizija pametėja pasaulio auditorijai vieną kitą propagandinį vaizdo įrašą, kaip esą taikiai ir be prievartos stovyklose perauklėjami galimi teroristai. Ir stovyklos esą yra viso labo perauklėjimo stovyklos, kuriose nėra jokios prievartos.

Tačiau žmogaus teisių gynėjai ir pasaulio visuomenė nuolat kartoja, kad, kol šios stovyklos egzistuos, Kinija nebus pripažįstama kaip žmogaus teises gerbianti valstybė. Mažų mažiausiai reikalaujama Kinijos įleisti į stovyklas JT stebėtojus.

„Mes rekomenduojame Kinijai: pirma – panaikinti visas savavališko sulaikymo formas, taip pat ir kalinimo stovyklas Sindziange ir nedelsiant paleisti šimtus tūkstančių, gal net milijonus jose laikomų žmonių. Antra – liautis persekioti žmogaus teisių gynėjus“, – kalbėjo JAV reikalų patikėtinis Markas Cassayre`as.

„Trečia – ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir įgyvendinti jo reikalavimus Kinijoje. Ketvirta – užtikrinti Honkongo žmonių teisę dalyvauti valdyme. Ir apskritai, mums labai neramu dėl žymaus žmogaus teisių padėties pablogėjimo Kinijoje“, – sakė Kanados atstovė Rosemary Mccarney.

Kinijos atstovai reaguoja aštriai, tvirtina, kad kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir kad niekas negali primesti Kinijai požiūrio į žmogaus teises. Nepailsta kartoti, kad visi stovyklose esantys uigūrai yra galimi teroristai, keliantys grėsmę šalies saugumui, o bandydama apginti jų teises pasaulio bendruomenė trukdo Kinijai spręsti vidaus problemas.

„Mes nepriimsime politiškai motyvuotų kaltinimų iš valstybių, kurios mus įtarinėja ir nepaiso faktų. Dar daugiau, mes neleisime naudoti žmogaus teisių kaip preteksto kištis į Kinijos vidaus reikalus“, – atrėžė Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Ju Chengas.

Tarptautinės organizacijos kartoja, kad žmogaus teisių gynėjai ir net JT stebėtojai Kinijoje susiduria su nuolatiniu spaudimu ir persekiojimu, o jų skelbiama informacija ribojama nuo visuomenės.