Koronaviruso epidemija jau padarė didelę žalą ir pavienių valstybių, ir viso pasaulio ekonomikai. Tačiau COVID-19 lopšiu tapusi Kinija sparčiai atsigavo ir atstatė savo ūkio augimą. Kokia šios sėkmės paslaptis?

Vėl ėmė augti

Patikimų vakcinų nuo koronaviruso dar nėra, apie jų masinės gamybos pradžią kalbėti dar per anksti. Dar blogiau, kad esama prieštaringų žinių apie ilgalaikį imunitetą nuo COVID-19 ligos. Toks neapibrėžtumas reiškia, kad galutiniai pandemijos nuslopinimo terminai visiškai neaiškūs, neaiškus išlieka ir pasaulio ekonomikos raidos scenarijus. Tačiau visa tai nereiškia, kad ekonomikos augimas besiplečiančios pandemijos sąlygomis yra neįmanomas. Ryškiausias pavyzdys – Kinija, kurioje šių metų pradžioje buvo užfiksuotas pirmasis naujojo koronaviruso protrūkis. Dabar Kinija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pranešusia apie savo ekonomikos augimo rodiklius, pranokstančius tuos, kurie buvo pasiekti tuo pačiu laikotarpiu pernai, dar prieš pandemiją. Kokia tokio pasiekimo priežastis? Ir ar kiniškas ekonomikos atstatymo modelis gali būti sėkmingai pritaikytas kitose šalyse? Apie tai svarsto JAV dienraštis „The New York Times“.

Pasirodo, spartus ekonomikos atsigavimas po pandemijos metu įvestų suvaržymų yra visiškai įmanomas, reikia tik labai griežtai kontroliuoti viruso plitimą. Prieš savaitę Kinijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad šalies ekonomika nuo liepos iki rugsėjo išaugo 4,9 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Toks aukštas rodiklis faktiškai leido Kinijos ekonomikai grįžti prie beveik 6 proc. metinio augimo tempo, fiksuoto dar iki COVID-19 pandemijos. Nors tikimasi, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys taip pat praneš apie staigaus ekonomikos atsigavimo trečiąjį ketvirtį rezultatus, jos vis dar atsilieka nuo savo ekonominio augimo rodiklių prieš kylant koronaviruso krizei. Artimiausiais mėnesiais Kinijos pirmavimas gali dar labiau sustiprėti, teigia dienraštis. Šiuo metu Kinijoje praktiškai nefiksuojama vietinių užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o Ameriką ir Europą užgriuvo nauja, dar stipresnė ir greitesnė pandemijos banga. Ir ji dar vis kyla, jokio atoslūgio nematyti.

Veržlus Kinijos ekonomikos augimas reiškia, kad jai atiteks ne mažiau nei 30 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo, ir ne tik šiais metais, bet ir keleriais artimiausiais. Kinijos bendrovių dalis pasaulinio eksporto apimtyje toliau didėja. Tarp šių bendrovių – buitinę elektroniką, asmenines apsaugos priemones ir kitas pandemijos metu paklausiausias prekes gaminančios įmonės. Tuo pat metu Kinija perka daugiau geležies rūdos Brazilijoje, kukurūzų ir kiaulienos Jungtinėse Valstijose ir palmių aliejaus Malaizijoje. Tai iš dalies sustabdė staigų žaliavų kainų kritimą pavasarį ir sušvelnino pandemijos poveikį kai kurioms ūkio šakoms, teigia analitikai. Visgi, pasak jų, Kinijos ekonomikos atsigavimas padėjo pasauliui mažiau, nei anksčiau, nes importo augimo tempai gerokai nusileidžia eksporto plėtrai. Tokia padėtis leido Kinijoje sukurti darbo vietų, bet sumažino ekonomikos augimą kituose pasaulio regionuose.

Geležinkelio stotys Kinijoje vėl sausakimšos: šalis jau susigyveno su kasdiene koronaviruso grėsme.

Itin griežta kontrolė

Kelis mėnesius Kinijos ekonomikos atsigavimas taip pat priklausė ir nuo milžiniškų investicijų į automagistralių, greitųjų traukinių tinklo ir kitas infrastruktūros sritis plėtrą. Tik pastarosiomis savaitėmis šalyje buvo pradėtas fiksuoti vidaus vartojimo atsistatymas. Ekonominis aktyvumas atsinaujina net ir tokiose vietose, kaip Uhanas – Hubėjaus provincijos centras, kuriame prasidėjo pirmasis COVID-19 protrūkis. Kad būtų galima patekti į daugelį Uhano restoranų, šiandien reikia atstovėti ilgą eilę, dažnai tenka laukti po 2 ar 3 valandas, skelbia vietinė žiniasklaida.

Kinijos ekonomikos augimas per 3 praėjusius mėnesius buvo šiek tiek mažesnis, nei prognozavo ekonomistai –jis siekė nuo 5,2 iki 5,5 proc. Tačiau ir šio rodiklio pakako, kad akcijų rinka praėjusį pirmadienį atsidarius vertybinių popierių biržoms Šanchajuje, Šendženge ir Honkonge smarkiai išaugtų. Apie atsigaunančius ekonomikos plėtros tempus galima spręsti ir iš 6,9 proc. padidėjusios, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pramoninės gamybos ir 3,3 proc. išaugusios mažmeninės prekybos.

Vis dėlto kiniškas ekonomikos augimo atstatymo modelis, nors ir atrodo efektyvus, gali pasirodyti ne itin patrauklus kitoms šalims, rašo „The New York Times“. Šios sėkmės paslaptis – itin griežtos koronaviruso plitimo kontrolės priemonės. Kinijos valdžia kupina ryžto išlaikyti viruso plitimą pavienėse vietovėse nuliniame arba beveik nuliniame lygyje. Užsikrėtimo atvejais stengiamasi atsekti visus asmenų kontaktus ir juos izoliuoti. Tam naudojamas didelio masto vartotojų judėjimo stebėjimas mobiliuoju ryšiu. O jei užfiksuojamas bent mažiausias infekcijos protrūkis, gyvenvietės ir atskiri miestai iškart kelioms savaitėms užblokuojami nuo likusios šalies dalies. Juose pradedamas brangiai kainuojantis masinis visų žmonių testavimas.

Griežtos vietinio karantinavimo priemonės leido Kinijos valdžiai efektyviai kontroliuoti koronaviruso epidemijos plitimą, bent jau iki šiol. Tačiau totalios visuomenės kontrolės priemonės, kurias gali sau leisti autoritarinė Kinijos valdžia, neįsivaizduojamos Vakarų šalyse, kuriose vien tik dėl privalomojo veido kaukių dėvėjimo kyla didžiausi protestai.

Auga ir grėsmės

Ekonomikos atstatymas reikalauja ne tik Kinijos gyventojams tenkančių suvaržymų – auga ir bendroji valstybės skola užsieniui. Šiemet ji pasiekė 15–25 proc. visos šalies gamybos apimties. Didžiąją dalį papildomų skolų sudaro paskolos vietinės valdžios institucijoms ir valstybinėms įmonėms, kad jos galėtų susimokėti už naujų infrastruktūros objektų statybą, hipotekos paskolas, paimtas atskirų šeimų ar naujas statybas pradėjusių statybos įmonių. Kinijos valdžia suvokia spartaus skolos didėjimo riziką, tačiau naujų kreditų teikimo suvaržymai esą keltų grėsmę veiklai nekilnojamojo turto rinkoje, o šis sektorius sudaro kone ketvirtadalį Kinijos ekonomikos.

Dar viena grėsmė atsigaunančiai Kinijos ekonomikai – stipri jos priklausomybė nuo eksporto. Jis ir toliau sudaro daugiau nei 17 proc. šalies ekonomikos, tai daugiau nei dvigubai viršija eksporto dalį Amerikos ekonomikoje. Pekinas pripažįsta, kad šalies eksportas didėjančios geopolitinės įtampos sąlygomis tampa vis labiau pažeidžiamas. D.Trumpo administracija grasina apriboti ar net nutraukti JAV ir Kinijos prekybos ryšius, o daugelio užsienio valstybių ekonomika, nukentėjusi nuo koronaviruso krizės, keičia paklausą pasaulinėje rinkoje, nuo kurios priklauso ir kiniškas eksportas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vis dažniau pabrėžia valstybės apsirūpinimo strategiją, paremtą apdirbamosios pramonės bei paslaugų sferos išplėtimu ir padedančią didinti gyventojų išlaidas. Šalies valdžios atstovai laiko vartotojus ekonominio stabilumo atrama, nes esą susitelkus į vidaus vartojimą faktiškai stiprinamos prisitaikymo prie pokyčių pasaulinėje rinkoje galimybės. Tačiau vartojimo galimybių didinimas Kinijoje visada buvo opi problema, pabrėžia „The New York Times“. Įprastomis aplinkybėmis dauguma kinų yra priversti atidėti pinigų vaikų mokslui, gydymuisi, pensijai, nes šalies socialinės apsaugos sistema yra labai silpna. Ekonomikos nuosmukis ir pandemija reiškia išaugusį nedarbą, kuris dar labiau viską apsunkina, ypač kaimo gyventojams ir gaunantiems nedideles pajamas. Šiuo daugeliui sunkiu metu Kinijos valdžia suteikė įmonėms mokestinių lengvatų, o valstybiniai bankai duoda joms paskolų, kad nereikėtų atleidinėti darbuotojų. Tačiau kai kurie ekonomistai tvirtina, kad Pekinas turėtų teikti tiesioginę finansinę paramą nepasiturintiems, skirdamas jiems išmokas. Šį pavasarį milijonai kinų liko be darbo mažiausiai 1–2 mėnesiams, nes po koronaviruso epidemijos protrūkio gamyklos lėtai atnaujino darbą. Nemažai kinų nustebo suvokę, kad yra priversti leisti santaupas pragyvenimui arba ieškotis antro darbo, kuris leistų kompensuoti sumažėjusį atlyginimą pagrindiniame darbe. Atsigavęs šalies ūkio augimas milijonams šalies gyventojų grąžino viltį, kad sunkiausi laikai jau praeityje.