Belgiją užklupęs afrikinis kiaulių maras itin garsiai nuskambėjo šios šalies žiniasklaidoje. Nacionalinis Belgijos transliuotojas paskelbė, kad užkratas į šalį galėjo patekti iš Baltijos šalių – galbūt tai vilkikų vairuotojų darbas, galbūt virusą parvežė Belgijos kariai atliekantys misiją. Tokie svarstymai itin įaudrino Rusijos propagandininkų fantaziją. Neva Baltijos šalys skleidžia afrikinį kiaulių marą, o šalyse NATO kariai negali jaustis saugūs.

Belgiją pasiekęs afrikinis kiaulių maras visus sukėlė ant kojų. Kas kaltas? Belgų Nacionalinis transliuotojas praėjusį mėnesį paskelbė kelias hipotezes, kaip į šalį galėjo patekti afrikinis kiaulių maras.

Viena jų, kad virusą į šalį galėjo įvežti vilkikų vairuotojai iš Baltijos šalių. Neatmetama, kad užkrėstų gyvų šernų galėjo atgabenti belgų medžiotojai arba užkratą parvežė Belgijos ar kitų šalių kariai.

Informaciją pasigavo Kremliaus propagandininkai, jie netruko paskelbti, kad virusas į Belgiją pateko iš Rytų Europos, tiksliau – iš Baltijos šalių. Lietuva, Estija ir Latvija apkaltintos afrikinio kiaulių maro platinimu. Netgi suplakti faktai, esą NATO priešakiniame batalione Lietuvoje tarnavę Belgijos kariai pervežė užkratą.

„Rusija stengiasi išnaudoti bet kokią galimybę. Iš neįtikinamiausių istorijų kuria burbulus. Lipdo juos nebūtais dalykais, geba iš musės išpūsti dramblį ir pavaizduoti jį visai kitoje šviesoje. Čia yra įprastas jai elgesys, ir iš tikrųjų nei mūsų, nei mūsų partnerių nebestebina ir kiekis dezinformacijos, ir melagingų žinių pobūdis, ir tas agresyvumas, kurį jie demonstruoja“, – sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Belgijoje paplitęs afrikinis kiaulių maras užkrėtė nemenką teritoriją – buferinė zona apima apie 63 tūkst. hektarų. Kol vienos kiaulės gaišta, o kitos skerdžiamos, belgų politikai nevengia klausimų, ar saugu į Baltijos šalis siųsti karius. Tokios abejonės skatina Kremlių džiūgauti.

„Vienas iš svarbiausių tikslų Baltijos šalyse – mažinti pasitikėjimą NATO saugumo garantijomis. Antra – kiršinti, bandyti sukurstyti tam tikrus konfliktus tarp Lietuvos ir šalių, kurios delegavusios yra, priskyrusios čia savo karines pajėgas“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į kolegas Belgijoje, tačiau sulaukė kitokių atsakymų nei skambančių belgų žiniasklaidoje.

„Ir vilkikų vairuotojai, kurie stoja pakelėse, gali palikti savo maisto atliekas, ir turistai. Dar kartą pabrėžiu, kad jokio siejimo su Lietuva nėra. Afrikinis kiaulių maras nustatomas ne tik Lietuvoje, bet 10 ES valstybių. Toje pačioje Rusijoje yra daug židinių“, – pasakojo Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

Europos Komisija nuo šių metų pradžios ėmėsi stiprinti kovą su Rusijos vykdomu propagandos karu. Esą, tai – itin didelio masto problema, kuri iki šiol buvo nesureikšminama.

„Netikros naujienos ir dezinformacija yra didelė problema Europoje. Daugeliu atveju, tai didesnė problema, nei mes suvokiame. Pastaruoju metu pripažįstame Rusijos propagandos problemą Europoje“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anni Hellman.

Afrikinio kiaulių maro židiniai aptikti Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Užkratas pasiekė ir Kiniją.