Kęstučio Kadūno nuotr.

Paskutinį spalio sekmadienį, persukę laikrodžių rodykles valandą į priekį, pradėjome gyventi žiemos laiku. Laiką įprasta skaičiuoti laikrodžių pagalba, o laikrodžių istorija – sena kaip pasaulis. Todėl nenuostabu, kad bėgant amžiams kito ir išorinis laikrodžių dizainas, ir vidiniai mechanizmai. Pasaulyje egzistavo galybė įvairių laikrodžių modelių ir nėra lengva nustatyti datą, kuri patvirtintų jų atsiradimą. Žinoma, kad pirmą kartą žodis „laikrodis“ paminėtas XIV amžiuje.

Istorija mena

Šimtmečiams bėgant nuolat ieškota būdų tiksliai pamatuoti ir nustatyti laiką. Senovėje žmonės tiesiog fiksavo dienos metą pagal saulės judėjimą danguje. Tad nenuostabu, kad pirmieji pasaulio laikrodžiai buvo visai netikslūs, o tam, kad pasiektų dabartinį laiką, naudojamą visame pasaulyje, reikėjo išnaudoti įvairiausias technologijas.

Šiandien išskiriami 5 pagrindiniai laikrodžių tipai, skirstomi ne pagal išvaizdą ar dizainą, bet pagal laiko atpažinimui naudojamą technologiją: saulės, vandens, mechaniniai, kvarciniai ir atominiai.

Mechaninis laikrodis išrastas XVII amžiuje Olandijoje. Nors šio tipo laikrodžių pradininku laikomas Galileo Galilėjas, tačiau jis sukūrė tik koncepciją – realus dizainas buvo išrastas po mokslininko mirties. Mechaninis laikrodis per dieną įgaudavo vos minutės paklaidą.

Tiksliausiai laiką skaičiuoja atominis laikrodis, kuriame laikas matuojamas pagal atomuose atsirandančius šviesos virpesius. Tiksliausias atominis laikrodis yra toks tikslus, kad 1 sekundės nukrypimą pasiekia per 15 milijonų metų. Pagrindinis pasaulio atominis laikrodis yra Jungtinėje Karalystėje, jų yra ir Europoje, JAV, Japonijoje. Visi šie atominiai laikrodžiai fiksuoja Nacionalinį standartą.

Laikas pirmajame pasaulio laikrodyje

Kaipgi nustatytas laikas pirmajame pasaulio laikrodyje? Klausimas kylantis ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam. Atsakymą nesunku rasti interneto platybėse.

Būtent saulės laikrodis pirmą kartą laiką tiksliausiai užfiksavo vidurdienį. Šešėlis nuo obelisko tuo metu nekrenta dėl aukščiausiame taške esančios saulės. Taip užfiksuotas pirmasis laikas, pagal kurį vėliau buvo kalibruojami mechaniniai laikrodžiai. Net ir įvykus bet kokiai pasaulinei katastrofai ar sustojus tiksliausiems pasaulyje atominiams laikrodžiams, juos būtų galima sukalibruoti būtent 12 valandą dienos – ši technologija per amžius nesikeitė ir tikėtina nesikeis bent tol, kol mus pasieks saulės šviesa.

Švėkšnos ir Šilutės bažnyčių laikrodžiai

Daugiau kaip šimtmetį švėkšniškių laiką skaičiuoja bažnyčios bokšto ir saulės laikrodžiai.

Viename iš Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštų įrengtas keturių ciferblatų laikrodis. Tai grafo Jurgio Felicijono Pliaterio dovana bažnyčiai ir miesteliui. Ant laikrodžio šono išlietas gamintojo antspaudas – įrašas, patvirtinantis laikrodžio gaminimo metus ir gamintoją „JB MÄDER/ THURMUHREFABRIKANT/ ANDELFILGEN/ 1914“. Taigi, bažnyčios bokšto laikrodis pagamintas 1914 m., Jakobo Mäderio bokšto laikrodžių fabrike Šveicarijoje, Andelfilgeno miestelyje.

Laikrodį varo du pasvarai: vienas – mechanizmą, kitas muša pusvalandžius ir valandas. Laikrodžio mechanizmas patalpintas įstiklintoje dėžėje, pasvarai kartą per savaitę pakeliami į viršų, atitinkamą aukštį. Toks šio laikrodžio „užsukimas“ atliekamas rankomis, sukant rankeną. Taip svarmuo pakeliamas beveik į 10 metrų aukštį. Nuo pagrindinio laikrodžio mechanizmo kyla nestoras velenas, kuris baigiasi keturiais išsišakojimais, sukančiais keturiuose ciferblatuose esančias rodykles. Viename ciferblate rodyklės laiko nerodo, nes yra sudilęs pasvaro lynas.

Vietiniai žino, kad šio laikrodžio rodomas laikas visada yra su šiokia tokia paklaida – truputį atsilieka ar skuba. Jis kas savaitę rankiniu būdu pareguliuojamas, kad rodytų kuo tikslesnį laiką. Visi 106 laikrodžio darbo metai didesnių rūpesčių nekėlė. Buvo tik atrestauruoti emaliuojant bokšto laikrodžio ciferblatai, pakeisti lynai, įvorės, kai kurie guoliukai.

1926 metai pastačius Šilutės Martyno Liuterio bažnyčią, suskambo dar vienas bokšto laikrodis rajone. Šilutiškių maldos namai įspūdingi: 50 m aukščio bokšte įtaisyti 3 varpai ir miesto valdybos padovanotas bokštinis laikrodis, kurio ciferblatai įtaisyti iš rytų, pietų ir vakarų. Šis laikrodis iki šiol laikomas didžiausiu Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė – 1,10, mažoji – 0,80 m ilgio. Mechanizmas sukonstruotas Berlyno stambiagabaričių laikrodžių gamykloje. 2012 metais laikrodžio ciferblatai buvo restauruoti.

Beje, Šilutėje yra vienintelė rajone veikianti laikrodžių taisykla!

Švėkšnoje – ir saulės laikrodis

Švėkšniškiai didžiuojasi dar vienu laikrodžiu – saulės, stovinčiu parke.

Nors egiptiečiai, babiloniečiai ir kinai saulės kelio stebėjimams pradėjo naudoti daiktų metamą šešėlį dar 2000 metų pr. Kr., bet saulės laikrodis pasirodė tik V – IV a. pr. Kr. Aleksandrijos ir Romos laikais lenktyniauta statant saulės laikrodžius, jie buvo šventyklų, cirkų, pirčių puošmena.

Vienas iš mažosios architektūros elementų, kuriuos statė Švėkšnos parką kūrę grafai Pliateriai, buvo ir tebėra 1912 metais pastatytas saulės laikrodis.

Laikrodžio ritualinio staliuko originalas yra Paryžiaus Luvro muziejuje. Jis papuoštas šokančių ir grojančių figūrų bareljefais. Viršutinės dalies diską juosia Zodiako žvaigždynų simboliai, plokštumą puošia 12 skulptūrinių galvų, vaizduojančių romėnų dievus. Šviesiąją paros dalį simbolizuojančių dievų akys – atmerktos, tamsiąją – užmerktos. Norint sužinoti tikrąjį Švėkšnos laiką, reikia prie laikrodyje rodomų rodmenų pridėti kas 15 dienų kintančias pataisas, maždaug nuo 1 val. 30 min. iki 1 val. 40 min. vasarą ir nuo 17 iki 48 min. žiemą.

Pokario metais vandalai buvo stipriai suniokoję šį unikalų architektūros elementą. Profesoriui L. Klimkai raginant, 1989 metais vietos entuziastų dėka saulės laikrodis buvo restauruotas.

Be abejo, ateityje žmogaus gebėjimai išmatuoti laiką tobulės, bet niekas nesugebės pakeisti fakto, kad laikas yra vienintelis dalykas, kurio mums visada trūko ir trūks.

 

Violeta ASTRAUSKIENĖ