Bendrovės nuotr.

Latvijos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina mažinti alkoholio vartojimą šalyje, be kita ko, visišku alkoholio reklamos draudimu radijuje, televizijoje ir internete.

Tokioms priemonės pritaria medikai, kurių teigimu, tokios priemonės pasiteisins. Prekybininkai savo ruožtu tvirtina, kad reklama tiesioginės įtakos alkoholio suvartojimui nedaro, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LTV.

Be visiško reklamos draudimo, SAM taip pat siūlo uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse ir sumažinti maksimalų leistiną alkoholio kiekį kraujyje vairuotojams nuo 0,5 iki 0,2 promilės.

Pasak Rygos psichiatrijos ir narkologijos centro narkologinės pagalbos tarnybos vadovės Astridos Stirn, ES institucijos ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atlieka daug alkoholio poveikio sveikatai tyrimų, o jų išvados rodo – alkoholio suvartojimui didžiausią įtaką daro pasiekiamumas, reklama ir alkoholinių gėrimų kaina.

„Tai yra trys svarbiausi dalykai, kurie daro įtaką vartojimui“, – aiškino A. Stirn.

A. Stirn teigimu, gydytojai palaiko SAM siūlymus. Kaip tikino ekspertė, svarbų vaidmenį taip pat vaidina akcijos, nuolaidos ir kiti rinkodaros elementai parduotuvėse, žadinantys pirkėjų norą spontaniškai įsigyti daugiau alkoholio nei jiems reikia. Tokias akcijas SAM taip pat svarsto apriboti.

Tuo tarpu prekybininkai tikina, kad SAM ketinimai uždrausti alkoholio reklamą sumažins žiniasklaidos pajamas šalyje beveik 2 mln. eurų, tvirtino Latvijos reklamos asociacijos pirmininkė Baiba Liepine.

Pasak jos, Latvijoje stipriojo alkoholio reklama jau uždrausta, o suvartojimas esą nemažėja.

„Pas mus alkoholio reklama televizijoje ir radijuje uždrausta jau nuo 1998 m., o stipriojo alkoholio suvartojimas visą laiką auga. Taigi, galima daryti išvadą, kad reklama tiesiogiai vartojimo neveikia“, – kalbėjo B. Liepine.

Ji taip pat paragino Vyriausybę „negyventi iliuzijomis, neva žmonės nebevartos alkoholio“. SAM esą turėtų apsvarstyti ir neigiamus reklamos draudimo padarinius. Tarp jų – žiniasklaidos pajamų mažėjimas, o tai esą pakenks turinio kokybei.

„Kiekvienas smūgis žiniasklaidos pajamoms mažina galimybes kurti vietinį turinį. Jau dabar matome tendencijas, kai, ieškodami ko nors įdomesnio, žmonės atsisuka į kitų šalių žiniasklaidą. Akivaizdu, kad žmonėms reikalingas turinys, taigi, kuo mažiau pinigų, tuo mažiau auditorijos turės mūsų žiniasklaidos priemonės“, – įspėjo B. Liepine.