Scanpix nuotr.

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje apie skaudulius Vakaruose ir viltį keliančius reiškinius Rytuose.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May išmintingai suprato, – rašė Londono kairiųjų dienraštis „Guardian“, – kad raudonos linijos, kurias ji nubrėžė tam, kad patenkintų griežtosios linijos šalininkus savo partijoje, britų ekonomikai ir jos darbo vietoms reikštų katastrofą.

Didžiajai Britanijai reikia tinkamo modelio, kad savo ūkį glaudžiai susietų su Europa. „Brexit“, koks jis bebūtų, yra savižalos veiksmas. Th. May siūlo kosmetinius pakeitimus laisvo žmonių judėjimo klausimu ir riboja nuostolius firmoms.

Didžioji Britanija ateity turės laikytis taisyklių, kurias priimant, pakeičiant ar atšaukiant ji nebeturės balso. Tai aiškiai blogiau jos suverenumui nei dabartinė padėtis“, –  teigė šalies sostinės laikraštis.

Tuo, kad Europos Sąjunga nepakeis savo vidaus rinkos taisyklių tik tam, kad padarytų Didžiajai Britanijai malonę, įsitikinęs ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ ir aiškina, kad Briuseliui ir toliau diskusijoms lieka tik du variantai: Didžiosios Britanijos narystė Europos ekonominėje erdvėjė su laisvu žmonių judėjimu arba paprasta laisvosios prekybos sutartis, tik ne tokia, kuri preciziškai prisitaikytų prie Didžiosios Britanijos reikalavimų.

„Tačiau kaip tik tokią Londono vyriausybė dabar ir suformulavo ir tuomi atsiliepė į Europos Sąjungos reikalavimą pagaliau padėti ant stalo detalizuotus pasiūlymus.

Kiek iš jų ilgainiui atsispindės siekiamoje pasirašyti sutartyje – visai kitas klausimas. Be kietų derybų nebus ir minkšto „Brexit“, visiškas žlugimas ir toliau nėra neįmanomas“, – darė išvadą Ciuricho laikraštis.

Pasak Miuncheno dienraščio „Süddeutsche“, „jei bus taip, kaip Londonas siūlo, tai „Brexit“ bus iš dalies minkštas, iš dalies kietas. Dėl to vyriausybė ir suminkštino kai kurias kietas savo pozicijas, atidėjo Europos Sąjungos piliečių teisių klausimą, sumaišė senus reikalavimus su naujomis nuolaidomis.

Premjerės Th. May žinia Briuseliui: užteks iš mūsų juoktis. Dabar jūsų eilė!”, – rašė Pietų Vokietijos laikraštis.

Dienraštis „Westfälische Nachrichten“  irgi teigė, jog „tai, kiek Europos Sąjunga pasirengusi šį kompromisą priimti, visai kitas klausimas. Juk laisva prekyba be tų pačių teisių darbuotojams, kaip ir saviti keliai paslaugų teikimo sektoriuje – labai jau kieti riešutai Europos Sąjungos derybininkams“, – pabrėžė Miunsterio miesto Vestfalijoje laikraštis.

Anot Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“, „Europos Sąjungos vidaus rinkos doktrinoje negalima atskirti laisvo asmenų judėjimo nuo laisvos prekybos prekėmis, kaip negalima atskirti ir laisvo paslaugų tiekimo nuo laisvo mokėjimų ir kapitalo judėjimo.

Bet iš Briuselio jau girdėti, kaip įprasta, pirmosios negatyvios reakcijos. Tačiau toks požiūris nesupranta, jog dabar jau nebeaktualu vidaus rinką apginti – Didžioji Britanija seniai apsisprendusi šiam Europos Sąjungos Šventajam Graliui tarti „sudieu“.

Dabar aktualu užkirsti kelią blogiausiam variantui. O tai būtų skyrybos be sutarties, atsiskyrimas be perspektyvos ateičiai. Šitokio kietumo Breksitas būtų katastrofa ne tik Didžiajai Britanijai, tai sudarytų didelę žalą ir Europos Sąjungai“, – teigė Berlyno laikraštis.

Daug dėmesio, šalia „Brexit“, paskutinėmis dienomis buvo sulaukęs ir Recepo Tayyipo Erdogano pakartotinis įvesdinimas į Turkijos prezidento pareigas su dabar jau padidintais įgaliojimais, taip pat ir Europos Sąjungos sunkus tąsymasis su bėglių problema ir ne paskutinėj vietoj Tailando užlietoje oloje įstrigusių berniukų gelbėjimas.

Juo šią spaudos apžvalgą ir baigsime. Prahos dienraščio „Lidove Noviny“ žodžiais, šis „žmones skersai išilgai pasaulio sujaudinęs gelbėjimas keliomis akimirkomis gal pranoko dėmesį ir pasaulio futbolo čempionatui. Gali skambėti banaliai, kad visas pasaulis sirgo už gelbėtojus Tailande, bet tiesos čia esama.

Šių vaikų istorija į paribį nustumia bet kokią šios nelaimės ideologizaciją ar instrumentalizaciją. Tačiau ligi šiol niekas neklausė, kam iš tiesų kilo idėją vaikus į šią olą nuvesti. Klausimas yra tikrai teisėtas. Tačiau aukščiausias prioritetas dabar yra tas, kad gelbėtojams niekas netrukdytų dirbti, net ir žiniasklaida“, – rašė Čekijos sostinės laikraštis, dar ne visus vaikus ir trenerį iš olos išvadavus.

Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „tai ženklas vilties, kad po daugiau nei dviejų savaičių pirmieji vaikai galėjo iš olos išsivaduoti“, – o netrukus po to, ir visi kiti, – pridursime nuo savęs.

„Tai taip pat ir signalas, ką optimizmas, ištvermingumas ir solidarumas pajėgia nuveikti. Tai gali būti ir ženklas pasauliui, kaip didelė bėda paliečia mus visus, kaip mes kenčiame kartu su visai svetimais žmonėmis, apie juos galvojame, galime dalintis jų likimu, juos atjausti“, – pažymėjo Frankfurto laikraštis.

O Saksonijos dienraštis „Leipziger Volkszeitung“ atkreipė dėmesį į tai, jog „Europoje dabar milijonai susikoncentravę į olą Tailande ir tuo pačiu metu nukreipia akis nuo bėglių, kurie skęsta Viduržemio jūroje.

Kai pradedama rimtai diskutuoti, ar skęstantiems išvis dar reikia atskubėti į pagalbą, Europą gresia užplūsti nauja tamsa – rasizmas, grįžimas doktrinos apie nevertą gyventi gyvenimą, nuslydimas į barbarybę. Tokio pavojaus esama“, – baigė savo komentarą Leipcigo dienraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.