Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lūžtantis Irano branduolinis susitarimas: ar šalis gali sukurti atominę bombą

2015 metais pasirašytas Irano branduolinis susitarimas kybo ant plauko po to, kai iš jo pasitraukė JAV. Šiandien pasigirsta vis nauji grasinimai apie sodrinamą uraną ir įsipareigojimus, todėl „Radio Free Europe/Radio Liberty“ pateikė svarbiausių Irano branduolinio susitarimo skaičių paaiškinimus.

300 kilogramų

Liepos 1-ąją Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Irano mažai prisodrinto urano atsargos viršijo 300 kg limitą, nustatytą 2015 m. Irano ir kitų didžiųjų pasaulio valstybių priimtame branduoliniame susitarime.

Šiuo susitarimu siekta užtikrinti, kad Iranas negamintų branduolinio ginklo ir 98 proc. sumažintų Teherane esančias mažai prisodrinto Urano atsargas, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

Anot Vašingtone įsikurusios Ginklų kontolės asociacijos vadovo Darylo Kimballo, prieš pasirašydamas 2015 m. susitarimą, Iranas turėjo 11500 kg mažai prisodrinto urano.

„Norint pagaminti užtektinai urano (25 kg) vienai bombai, pakanka apytikriai 1050 kg urano dujų, prisodrintų iki ginklams tinkamo lygio (90 proc.)“, – komentare „Radio Free Europe/Radio Liberty“ nurodė D. Kimballas.

3,67 procentai

Po savaitės Iranas pranešė pradedantis viršyti branduoliniame susitarime numatytą 3,67 procentų urano sodrinimo koncentracijos lygį.

Europos Sąjunga dėl to teigė esanti „labai susirūpinusi“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Iraną „būti atsargiam“.

„Peržengęs nustatytą 300 kilogramų ir 3,67 procentų ribą, Iranas sutrumpintų laiką, kurio reikia pagaminti branduolinei bombai reikalingą medžiagą“, – leidiniui „Radio Free Europe/Radio Liberty“ kalbėjo Harvardo universiteto Berferio mokslo ir tarptautinių santykių centro profesorius Matthew Bunnas.

Tačiau branduolinės politikos ekspertas ir Harvardo profesorius „Radio Free Europe/Radio Liberty“ rašytiniame komentare nurodė, kad laikas, kurio Irano reikėtų norint pasigaminti vienai bombai skirtos medžiagos, sutrumpėtų „nesmarkiai ir šis procesas gali būti apsuktas“.

„Jie europiečius ir kitus spaudžia ištęsėti sandoryje numatytą pažadą atleisti nuo sankcijų, tačiau tokiais būdais, kurie leistų jiems lengvai vėl laikytis sandorio, jei jie gautų, ko nori“, – kalbėjo M. Bunnas.

Rezoliucija 2231

Pastarieji nesutarimai gali būti siejami su Irano branduolinio susitarimo įsipareigojimų, kuriuos 2015 m. liepą priimtoje rezoliucijoje nr. 2231 patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo taryba, nesilaikymu.

Rezoliucija suteikė teisę didžiosioms pasaulio valstybėms patvirtinti ir stebėti Irano branduolinius įsipareigojimus. Saugumo taryba rezoliuciją laikė „esminiu požiūrio į Irano branduolinę problemą pokyčiu“.

Po dvejus metus tarp Teherano ir didžiųjų pasaulio valstybių vykusių derybų, 2015 m. priimtas branduolinis susitarimas užtikrino, kad pritaikant fizinius apribojimus šalies skiliųjų medžiagų gamybai, Iranas negalės gaminti branduolinio ginklo, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

Tuo tarpu Teheranas, neigiantis ketinimus gaminti branduolinius ginklus, sulaukė JAV, ES ir Jungtinių Tautų pritaikytų sankcijų, smarkiai trukdančių Irano ekonomikai, palengvinimo.

Uranas-235

Branduolinio susitarimo esmė buvo sumažinti Irano sodrinamo urano-235 kiekį. Jis gali būti paverstas energija, ir, priklausomai nuo jo koncentracijos, naudojamas kaip branduolinių reaktorių kuras arba ginklų gamybos medžiaga.

Anot Vašingtone įsikūrusio ginklų kontrolės ir neplatinimo centro eksperto Richardo Nephew`o, susitarime nurodyti „kuo mažesnį“ urano prisodrinimo lygį būtų buvę geriau nei nustatyti 3,67 procentų urano prisodrinimo koncentracijos lygio limitą.

„Tokio prisodrinimo lygio uranas įprastai naudojamas kaip reaktoriaus kuras, – kalbėjo R. Nephew`as. – Todėl buvo patogu pasirinkti šį skaičių.“

5+1

Susitarimą pasirašė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narės: JAV, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Didžioji Britanija, o taip pat ir Vokietija bei Iranas su Europos Sąjunga.

-1

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukdamas JAV dalyvavimą JCPOA sutartyje 2018 m. gegužę patikino, kad Iranas nesilaiko susitarimo dvasios ir toliau siekia įgyti branduolinį ginklą.

Buvo pritaikytos dėl susitarimo panaikintos sankcijos, bet JAV pritaikė ir naujų sankcijų valstybėms, kurios užsiima verslu su Iranu, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

10–15 metų

JCPOA sutartyje buvo numatytos jos pabaigos sąlygos, kai nustotų galioti fiziniai Irano branduolinės programos ribojimai.

Harvardo Belferio centras, kuris detaliai aiškina sutarties sąlygas, leidiniui „Radio Free Europe/Radio Liberty“ nurodo, jog „JCPOA sutartis suteikia nuo 10 iki 15 metų, kol Teheranas galės ryškiai išplėsti savo branduolines galimybes“.

Tačiau D. Trumpas šias sąlygas nurodė kaip „vieną iš daugelio susitarimo rimtų trūkumų“, kai pirmą kartą atsisakė pareikšti, kad Iranas laikosi susitarimo 2017 m. spalį.

4,5 proc. ir daugiau

Netrukus po to, kai pranešė, jog viršijo 3,67 proc. urano prisodrinimo ribą, Iranas pranešė, kad jau pasiekė 4,5 proc. prisodrinimą.

„Tai dar vienas pažeidimas, bet artimame laike tai nekelia pavojaus dėl ginklų platinimo. Reikėtų susirūpinti, jei Iranas pradėtų sodrinti uraną iki 20 proc. ar daugiau bei kaupti didesnes atsargas“, – leidiniui „Radio Free Europe/Radio Liberty“ teigė D. Kimballas.

Vis dėlto, jis pridėjo: „Mūsų vertinimu paskutiniai Irano žingsniai, laužantys tam tikras branduolinio susitarimo ribas, nėra bandymas skubėti įgyti branduolinį ginklą. Labiau tai atrodo kaip pastangos sukurti politinį svertą ir prispausti sutartyje likusias puses kompensuoti ekonominius sankcijų nuostolius, kas buvo pažadėta susitarime“.

3-ias žingsnis

Liepos 8 dieną Irano užsienio reikalų viceministras Abbasas Araqchis pareiškė, kad šalis žengs trečią žingsnį per artimiausias 60 dienų, jei „sutartyje likusios šalys, ypač europiečiai rimtai nesilaikys savo įsipareigojimų“ ir nesuteiks lengvatų dėl JAV sankcijų.

Manoma, kad šis pareiškimas buvo grasinimas vėl įjungti urano sodrinimo centrifugas bei padidinti sodrinimą iki 20 proc., ką Iranas jau darė prieš pasirašant 2015 metų susitarimą, įvedusį ribojimus, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

„Mažiau kaip 20 proc., yra lygis, kurio Teheranui reikia, kad galėtų veikti tyrimų reaktorius. Kartu tai reikštų, kad jiems pavyko nudirbti apie 90 proc. darbo kuriant branduolinei bombai reikalingą medžiagą ir iraniečiai atsidurtų geresnėje startinėje pozicijoje, jei patys nuspręstų pasitraukti iš susitarimo“, – rašė M. Bunnas.

6 mėnesių langas

Prieš pasirašant 2015-ųjų susitarimą, JAV skaičiavimais Iranas galėjo pasiekti galimybę susikurti branduolinį ginklą per 2–3 mėnesių langą. Didelė dalis susitarimo buvo skirta užtikrinti, kad šis laikas išaugtų iki 1 metų, teigiama „Radio Free Europe/Radio Liberty“ publikacijoje.

„Naujausi žingsniai nepakeitė šio laiko tarpo. Tačiau kuo daugiau prisodrinto urano turi, tuo mažesnis tampa šis langas. Turint 1200 kilogramų iki 3,67 proc. prisodrinto urano ir 5 tūkst. centrifugų, iraniečiaims prireiktų 5–6 mėnesių, o gal net ir mažiau“, – teigia R. Nephew.

Rekomenduojami video