Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maskva pagąsdina, o po to – vilioja

Teismui perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje po Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo kaltinimai šnipinėjimu pareikšti Lietuvos Respublikos piliečiui R. Š. (45 m.). Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtarus juos šnipinėjimu. Penki asmenys jau nuteisti įrodžius kaltę ir nubausti laisvės atėmimu.

Žvalgėsi uoste

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad kaltinamasis R. Š. buvo užverbuotas Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai. Duomenys apie tai, kad šis asmuo galimai vykdo neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, buvo gauti kontržvalgybinės operacijos, kurią vykdė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), metu. 2017 metais gruodžio mėnesį AOTD pateiktos informacijos pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atlikdami tyrimo veiksmus ir rinkdami tyrimui reikšmingus duomenis Kriminalinės policijos biuro pareigūnai intensyviai bendradarbiavo su Generaline prokuratūra bei AOTD. Tam tikruose tyrimo etapuose visų pareigūnų bendradarbiavimas reikalavo ypatingo konfidencialumo, pajėgų mobilizavimo bei sudėtingo veiksmų koordinavimo.

Surinkti duomenis leidžia manyti, kad kaltinamasis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodžio mėnesį rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui. Įtariama, kad vykdydamas Rusijos užduotis, R. Š. rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, AB „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.

Nepaisant to, kad užsienio valstybės žvalgybinės institucijos kontaktai su R. Š. vykdavo laikantis ypatingos konspiracijos sąlygų, AOTD pareigūnams pavyko juos užfiksuoti. Šių kontaktų metu buvo perduodamos užduotys, instrukcijos apie informacijos rinkimo ir užšifravimo būdus, atsargumo priemones, naudotinas užtikrinant jų susižinojimo slaptumą.

Pažymėtina, kad R. Š. nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis. Turima duomenų, kad kaltinamasis taip pat vykdė ir kitas užduotis, tarp kurių buvo pavedimas užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.

Kelia grėsmę

Dar dviejų, irgi neslaptas žinias rinkusių įtariamųjų byloje, ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas. Jis buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose, viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Tai pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.

Nors šnipai perdavė neslaptas žinias, nežiūrint į tai, tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltos ir nedarančios žalos, tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.

Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendra su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.

Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, iki šiol naudojasi Rusijos archyvuose esančia informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje, ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus.

Priešiškas požiūris

Tai kad ne tik karinė, bet ir žvalgybinė, kibernetinė bei kitokio pobūdžio grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kyla dėl Rusijos imperinių ambicijų, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD pareigūnai prognozavo jau anksčiau.

Rusija tarptautinius santykius vertina kaip didžiųjų valstybių tarpusavio konkurencijos dėl įtakos sferų lauką, kuriame didelių ekonominių ir karinių resursų neturinčios valstybės privalo paklusti didžiųjų valstybių interesams. Rusija siekia, kad tarptautinė bendruomenė, ypač didžiosios valstybės, pripažintų jos teisę į išskirtinių interesų zoną, kuriai ji pirmiausia prisiskiria posovietinę erdvę.

Rusijos požiūris į Baltijos valstybes išlieka priešiškas. Rusija diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis siekia parodyti, kad Baltijos valstybių ir NATO karinių pajėgumų vystymas didina įtampą ir mažina saugumą Baltijos regione. Karinėmis priemonėmis Rusija rodo, kad ji turi ir bet kuriuo atveju išlaikys karinį dominavimą Baltijos regione, todėl NATO pajėgumų didinimas esą gali sukurti pavojingą įtampos augimo spiralę: į kiekvieną Aljanso veiksmą Rusija atsakys didindama savo pajėgumus ir išlaikys dominavimą regione, o bendra saugumo situacija – blogės.

Tik faktai

Pastaraisiais metais Lietuvoje už šnipinėjimą nuteisti 5 asmenys. Už šnipinėjimą Baltarusijai kalėti 5 metus 2016-ųjų gegužę nuteistas Romualdas Lipskis, buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas. Beje, šis kalinys iš valstybės prisiteisė 2800 eurų už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių kalėjime. R. Lipskis skundėsi, kad vienoje kameroje buvo uždaryti 3-4 asmenys, buvo šalta, drėgna, trūko oro, nebuvo galimybės judėti, sportuoti.

Pernai liepą 10 metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą nuteistas Nikolajus Filipčenka, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas. N. Filipčenkos atvejis pirmasis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas ir nuteistas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis dirbo FSB Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams.

N. Filipčenka buvo kaltinamas tuo, kad būdamas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnu bei veikdamas organizuotoje grupėje su kitu Rusijos Federacijos piliečiu bei vienu Lietuvos Respublikos piliečiu, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos Respublikos piliečiais metu, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvą.

Ypač svarbiai žvalgybos informacijai rinkti Rusija verbuoja agentus, kurie turi prieigą prie įslaptintos informacijos. Tai rodo Sergejaus Pušino ir Sergejaus Moisejenkos atvejis. S. Moisejenka užverbavo Lietuvos kariuomenės karininką  S. Pušiną, taikydamas tradicinę verbavimo taktiką, kai į slaptą ir ilgalaikį bendradarbiavimą Lietuvos kariuomenės karininkas buvo įtrauktas pamažu, vystant draugiškus, pasitikėjimu paremtus santykius.

Mažiausiai nuo 2012 metų už piniginį atlygį S. Pušinas teikė S. Moisejenkai nacionalinę ir NATO įslaptintą bei neįslaptintą, bet viešai neprieinamą informaciją. Pagal Rusijos žvalgybos užduotis S. Pušinas taip pat rinko ir perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenės personalą, jo požiūrį į NATO ir Rusiją bei galimybes jį užverbuoti.

Rusijos piliečiui S. Moisejenkai teismas skyrė 10 su puse metų, o S. Pušinui – 5 metų laisvės atėmimo bausmes. Trečias nuteistasis šioje byloje – Ainas Kazlauskas. Jam skirta lygtinė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą sprogmenimis ir šaudmenimis.

Lietuvos Respublikos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.

 

Stasys ŠAULYS

Rekomenduojami video