Siekdami kovoti su didėjančia pasaulinės klimato kaitos grėsme, mokslininkai siūlo genetiškai modifikuoti medžius, kad šie galėtų greitai susiurbti daugiau anglies dioksido iš atmosferos.

Idėja paprasta: daugiau medžių – mažiau anglies dioksido atmosferoje ir sveikesnė planeta.

Tačiau tam reikia masyvių, senų miškų, kurių augimas gali užtrukti šimtmečius, todėl Kanados miškų tarnybos mokslininkas Armandas Séguinas siūlo pagreitinti procesą genetiškai modifikuojant medžius, kad šie greičiau augtų ir būtų atsparesni ligoms ir kenkėjams.

Ši idėja ganėtinai prieštaringa, tačiau mokslininkai, palaikantys šią mintį, geriau rizikuos nei stebėdami klimato kaitos padarinius nieko neveiks.

„Yra daugybė skirtingų būdų, kaip miškus paversti geresniais anglies dioksido absorbuotojais“, – sakė genetikas, Informacinių technologijų ir inovacijų fondo vyresnysis bendradarbis Valas Giddingsas. – „Bet galbūt sąrašo viršuje siūlyčiau redaguoti genus“.

Kiti ekspertai tebėra skeptiški ir teigia, kad genetiškai modifikuoti augalai laukinėje aplinkoje gali sukelti nenumatytą sumaištį.

„Plantacijos, sudarytos iš spartesnio augimo medžių, būtų didžiulis, pavojingas eksperimentas, keliantis grėsmę miško ekosistemoms“, – sakė Kanados biotechnologijų veiksmų tinklo koordinatorė Lucy Sharratt.

Bet Armandui Séguinui potenciali plano nauda yra per didelė, kad jį paprasčiausiai būtų galima užmiršti. „Nemanau, kad genų redagavimas yra sprendimas, bet tai yra sprendimo dalis“, – sakė Séguinas.