Skėrių antplūdis Jemene, 2019-ieji

Las Vegasą šiemet nukentėjo nuo milžiniško žiogų debesies, kuris sukėlė vietos gyventojams daug nerimo. Į miestą jie atskrido iš dykumos, privilioti ryškių miesto šviesų. Tuo pat metu vabzdžiai užklojo pilietinio karo ir nepriteklių kankinamą Jemeną. Mokslininkai perspėja, kad tokie vabzdžių išpuoliai ateityje tik dažnės, jie gali sukelti maisto trūkumą visame regione.
Šie du įvykiai, iš pirmo žvilgsnio gana skirtingi, yra, kai kurių tyrėjų manymu, vienos įvykių grandinės dalys ir gresia tapti dažnu reiškiniu: mokslininkai perspėja, kad globalus atšilimas pakeis vabzdžių elgesį, jie taps agresyvesniais ir mažiau nuspėjamais.
Maisto trūkumas
Mokslininkai jau turi įrodymų, kad išaugusi temperatūra atmosferoje keičia vabzdžių metabolizmą. 2018-aisiais amerikiečių tyrėjų grupė „Science“ žurnale pateikė savo tyrimo rezultatą – kuo aplink darosi šilčiau, tuo aktyviau veikia vabzdžių reprodukcijos sistema ir tuo didesnį alkį jie jaučia.
Pavyzdžiui, vienas skėrys per dieną gali suėsti tiek maisto, kiek pats sveria.
2019-ieji Stebėjimų objektas – skėriai
Tyrinėtojai mano, kad temperatūrai išaugus vos vienu laipsniu Celsijaus vabzdžių pridaromų nuostolių grūdams, ryžiams ir kukurūzams skaičius gali šoktelėti 10-25 proc.
Didžiausias netektis patirs regionai, kuriuose šiuo metu išauginama didžioji dalis žemės ūkio produkcijos. „Visur, išskyrus tropikus, išaugusi temperatūra padidins vabzdžių populiaciją. Tokiu būdu jų bus ne tik daugiau, jie dar ir valgys daugiau“, – cituojamas vienas iš tyrimų autorių Curtisas Deutschas.
Nepaisant to, kad skėriai – ne vieninteliai kenkėjai, gebantys naikinti pasėlius, jie išlieka vienintele rūšimi, kurią reguliariai tiria įvairių šalių mokslininkai. Būtent šių gyvių keliama grėsmė vertinama kaip rimčiausia iš visų vabzdžių.
Per paskutinius 40 metų išaugusią skėrių populiaciją dar pavyko sulaikyti, tačiau kelis kartu įvyko itin rimti incidentai, kurių metu nuostoliai žemės ūkiui buvo milžiniški. Pavyzdžiui, 2004-aisiais Afrikoje skėriai sunaikino žemės ūkio produkcijos už 2,5 mlrd. dolerių.
Grėsmė žemės ūkio produkcijos saugumui
Nepaisant to, kad bendrame kontekste vabzdžių pridaromų nuostolių skaičius siekia vos 0,2 proc. visų nuostolių – efektas, kurį suteikia konkrečiam regionui, gali būti pražūtingas. Klimato kaita paveikia šiaurinio ir pietinio dykumų skėrių arealo ribas – jos išsausėja, todėl vabzdžiai yra priversti plėsti savo teritoriją, tvirtina BBC kalbintas specialistas.
Šiuo atveju jų poveikis pasėliui ir neturtingų regionų maisto atsargoms gali būti kolosalus, tvirtina skėrių ekspertas Michelis Lecoqas.
Seni priešai
Skėriai yra visuotinai žinoma problema. Anot JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, dykumų skėriai gali sunaikinti iki 10 proc. Žemės maisto atsargų.
Net ir nedidelis būrys šių vabzdžių per dieną suvalgo tiek, kiek užtektų išmaitinti 35 tūkst. žmonių. Suaugę skėriai per dieną gali įveikti net 150 kilometrų atstumą. Jie taikosi į grūdines kultūras: ryžius, kukurūzus, kviečius. Šie padarai – vienas iš seniausių žmonijos priešų: jie yra minimi tiek Biblijoje, tiek ir Korane.
Pavyzdžiui, Biblijoje skėrių antplūdis yra viena iš dešimties plačiai žinomų Egipto bausmių. Anot legendos, šias bausmes jiems pasiuntė Dievas už Izraelio žmonių priespaudą. Antikos laikų istorikas Plinijus Vyresnysis pasakoja savo raštuose apie 800 tūkst. nuo bado mirusių žmonių dabartinėje Libijos, Alžyro ir Tuniso teritorijoje – būtent po skėrių antplūdžio netekusių maisto atsargų.
Dar visai neseniai – 1958-aisiais Etiopijoje – skėriai, užkloję tūkstančio kvadratinių kilometrų plotą, sunaikino 167 tūkst. tonų kviečių. Tokio kiekio užtektų išmaitinti milijoną žmonių visus metus.
Labiausiai nuo skėrių kentės regionai su „nuosaikia temperatūra“: vabzdžių metabolizmas greitėja, kuomet oro temperatūra didėja, tačiau pradeda lėtėti, kuomet tampa pernelyg karšta. Pavyzdžiui, skėriams yra per karšta tropikų klimato juostoje.
Būtent klimato atšilimas yra laikomas 2016-ųjų skėrių antplūdžio Argentinoje priežastimi. Tokio skėrių kiekio ši šalis nematė mažiausiai 60 metų.
Aukščiau, toliau, greičiau
JT ekspertai nuolat stebi dykumos skėrių aktyvumą ir taip pat patvirtino, kad globalus atšilimas gerina skėrių populiacijos plėtros sąlygas. Neabejojama, kad ateityje skėriai ne tik labiau dauginsis, tačiau ir galės įveikti didesnį atstumą.
Maža to, išaugusi oro temperatūra leidžia vabzdžiams pakilti į didesnį aukštį ir įveikti natūralias užkardas pakeliui. Baiminamasi, kad pasikeitus šioms aplinkybėms, skėriai pradės „atrasti“ naujas Žemės vietas. Maisto atsargos nėra vienintelė problema, kurią gali sukurti skėriai. Pavyzdžiui, Pakistane dėl skėrių antpuolių iškilo grėsmė medvilnės – kuri sudaro beveik pusę nacionalinio eksporto – derliui.