LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Teroristų išpuolis Kašmyre, kurio metu žuvo mažiausiai 40 indų karių, išprovokavo Indijos aviaciją smogti Pakistano teritorijoje esantiems objektams – pirmą sykį per pastaruosius 50 metų. Indija ir Pakistanas turi nuo 140 iki 150 branduolinių galvučių. Nepaisant to, kad branduolinis konfliktas yra mažai tikėtinas, Pakistanas pareiškė, kad jų ginkluotosios pajėgos ruošiasi „bet kokioms situacijoms“.
Maža to, klimatologai atliko „riboto, regioninio dviejų šalių branduolinio karo“ skaičiavimus ir aptiko, kad branduoliniai sprogimai gali sukelti ugnies audras, kurios į atmosferą paskleistų milijonų tonų dūmų ir dulkių. Tai gali sukelti žalą ozono sluoksniui, iššaukti globalų atšalimą ir išprovokuoti maisto trūkumą visame pasaulyje, rašoma „Business Insider“.
Naujausi tyrimai parodė, kad efektas gali būti „apie penkis kartus liūdnesnis, negu mes manėme anksčiau“. Regioninis konfliktas tarp Indijos ir Pakistano mažai ką jaudina, tačiau klimatologai perspėja, kad jei kuri iš šių šalių panaudotų bent dalį savo branduolinio arsenalo, situacija gali greitai peraugti į pasaulinę ekologinę ir humanitarinę katastrofą.
Žmonės neįvertina branduolinio karo pavojaus
Vasario 14-ąją teroristas mirtininkas nužudė mažiausiai keturiasdešimt Indijos karių, važiavusių kolonoje, kirtusioje pavojingą Kašmyro regioną. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Pakistano teritorijoje savo bazę turinti smogikų grupuotė. Atsakydama į tai Indija surengė oro antskrydžius – pirmą sykį per beveik 50 metų – o Pakistanas pareiškė, kad jų metu numušė du indų naikintuvus. Ekspertai tuomet prabilo, kad tai yra „pagrindinis branduolinio konflikto taškas pasaulyje“. Mokslininkai iš JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro nusprendė atlikti tyrimą, kaip branduolinis abiejų šalių konfliktas gali paveikti visą pasaulį. Tyrimas parodė, kad, nepaisant branduolinių smūgių lokalumo, pasekmės būtų globalios. Gali būti pažeistas ozono sluoksnis, o Žemės klimatas – atšalti daugeliui metų. Tokiu atveju žmonių laukia problemos su derliumi ir gamyba – „globalus branduolinis badas“. „Branduolinės žiemos keliamas pavojus yra nepakankamai įvertinamas – blogai suvokiamas tiek tarp politikų, tiek ir pačioje visuomenėje, – „Business Insider“ pasakojo JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkas Michaelas Millsas. – Jis pasiekė tokį tašką, kuomet mes aptikome, kad branduolinis ginklas iš esmės nėra tinkamas dėl globalaus poveikio.“
Kodėl „mažas“ branduolinis karas gali sugriauti Žemę
Kuomet branduolinis ginklas sprogs, jo poveikis pasiskirstys ir už sprogimo bangos, akinančio ugnies kamuolio ir grybo formos dulkių stulpo zonos. Branduoliniai sprogimai netoli žemės gali paskleisti branduolines šiukšles, taip vadinamąją radioaktyviąją taršą, šimtus kilometrų aplink.
Tačiau baisiausias ir daugiausiai rūpesčių mokslininkams keliantis efektas – didžiulis karštis, kuris gali sukelti gaisrus daugelio kilometrų spinduliu. Šie gaisrai, jeigu jie prasidės pramoninėse zonose ar tankiai apgyvendintuose miestuose, gali sukelti baisų reiškinį, kuris yra vadinamas ugnies audra. „Tokios ugnies audros iš naujo ir iš naujo išskiria tą energiją, kuri slypi branduoliniame užtaise.
Jos iš esmės sukuria savo terpę ir įtraukia į daiktus, taip didindama savo degimo galią“, – aiškino mokslininkas. 2014-ųjų Pakistano-Indijos karo modelyje mokslininkai numatė, kad bus paleistas po 50 užtaisų iš kiekvienos pusės, o tai sudaro mažiau nei pusę jų turimo arsenalo. Kiekviena iš šių tyrimo metu „paleistų raketų“ gali sukelti Hirošimai prilygstantį sprogimą. Skaičiavimų metu buvo numatyta, kad sprogimai į orą paleistų apie 5 mln. tonų dūmų.
Mokslininkai nustatė, kad tai sukeltų branduolinę žiemą, kuri truktų dešimtmečius. Tokio branduolinio konflikto pasekmės sunaikintų nuo 20 iki 50 proc. ozono sluoksnio virš tankiai apgyvendintų rajonų. Žemės paviršiau temperatūra pasiektų žemiausią temperatūrą per pastaruosius tūkstantį metų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad skaičiavimuose panaudota „Little boy“ bomba yra daug silpnesnė negu šių dienų branduoliniai užtaisai.
Net Šiaurės Korėjos paskutinė išbandyta bomba yra apie 10 kartų galingesnė, už „Little Boy“. JAV ir Rusija turi ir tūkstantį kartų galingesnių užtaisų. Tačiau, tyrimo autoriai nustatė, kad svarbiau yra ne tai, kokio galingumo bomba, o kiek daug jų yra paleidžiama.
