Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Novičiok“ detektyvas artėja prie pabaigos

 Didžioji Britanija oficialiai pareiškė nustačiusi asmenis, kurie šių metų kovą, panaudoję tarptautinėmis konvencijomis uždraustą cheminį ginklą, Solsberio mieste pasikėsino į buvusio Rusijos karinės žvalgybos karininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos gyvybę.

Išskirtinė operacija

Britų premjerė Theresa May šalies parlamente padarė pareiškimą, kuriame, remdamasi policijos bei žvalgybos tarnybų atlikto tyrimo dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos sąlyginiu pavadinimu „Novičiok“ panaudojimo Solsberyje rezultatais, dėl šio nusikaltimo apkaltino Rusijos karinės žvalgybos tarnybą. T.May įvardijo konkrečius įtariamuosius: tai Rusijos piliečiai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Britų žvalgybos pareigūnai teigia, kad šie vardai pramanyti, du vyrai, išpuolio Solsberyje išvakarėse atskridę bendrovės „Aeroflot“ reisu iš Maskvos į Londoną, pateikė tikrus pasus su netikromis tapatybėmis.

Didžiosios Britanijos prokurorai pranešė turintys pakankamai įrodymų, kad galėtų apkaltinti šiuos asmenis pasikėsinimu į Skripalius. Jie taip pat kaltinami Britanijos pilietės Dawn Sturgess nužudymu ir britų policijos seržanto Nicko Bailey bei vietinio gyventojo Charlie Rowley apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. D.Sturgess žuvo praėjus beveik pusmečiui nuo pasikėsinimo į Skripalius: atsitiktinai radusi nerūpestingai žudikų išmestą konteinerį su „Novičiok“ medžiaga. Konteineris buvo užmaskuotas – atrodė kaip moteriškų kvepalų flakonas su „kvepalų“ likučiu pasipurkšti ant riešų. Kartu buvęs jos draugas Ch.Rowley, kurį medikams tada pavyko išplėšti iš mirties nagų, šiuo metu ligoninėje kovoja dėl savo gyvybės po sunkios komplikacijos.

Tirdami šį nusikaltimą, britų detektyvai atliko milžinišką darbą: nustatė ir apklausė apie 500 liudininkų, peržiūrėjo ir įvertino daugiau kaip 1 350 daiktinių įkalčių, išanalizavo daugiau kaip 5 000 valandų trukmės vaizdo stebėjimo kamerų Londone ir Solsberyje įrašus. Surinkta medžiaga, pasak prokurorų, visiškai įrodo A.Petrovo ir R.Boširovo kaltę. Vaizdo stebėjimo kameros fiksavo jų judėjimą nuo pat pirmųjų atvykimo į Didžiąją Britaniją minučių, užfiksuota jų kelionė nuo oro uosto iki pigaus viešbučio Londone, kuriame jie buvo apsistoję. Nufilmuota ir pirmoji jų kelionė traukiniu į Solsberį, kuri, kaip mano detektyvai, buvo žvalgybinė, skirta pasiruošti kitą dieną suplanuotam išpuoliui. Abu vyrai kitą dieną buvo nufilmuoti S.Skripalio namų kaimynystėje.

Įrodyta, kad išorinių jo durų rankena buvo apipurkšta „Novičiok“ medžiaga, o panaudotas itin pavojingų nuodų konteineris išmestas pirmoje pasitaikiusioje nuošalesnėje vietoje. Grįžę į Londoną, A.Petrovas ir R.Boširovas tą pačią naktį „Aeroflot“ reisu išskrido į Maskvą. Solsberio ligoninės medikai tuo metu kovojo dėl Skripalių gyvybės, nežinodami, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas itin pavojingas cheminis ginklas. Ekspertų teigimu, likusio „Novičiok“ kiekio – manoma, kad konteineryje buvo 5,5 ml šios medžiagos – būtų pakakę nunuodyti maždaug 4 000 žmonių, jeigu ši medžiaga būtų patekusi į vandentiekio sistemas.

Didžiosios Britanijos premjerė T.May kalbėdama šalies parlamente pasikėsinimu į Skripalius apkaltino Rusijos karinę žvalgybą.

Patogūs sutapimai

Britų prokurorams paskelbus išsamią ataskaitą apie pasikėsinimo į Skripalius bylos tyrimo rezultatus, abejonių dėl įtariamųjų priklausomybės Rusijos specialiosioms tarnyboms lieka vis mažiau. Premjerė T.May aiškiai įvardijo, kad A.Petrovas ir R.Boširovas yra Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai. Britų spauda skelbia, jog šalies žvalgybai yra žinomos ir tikrosios šių asmenų pavardės. Esą slapta informacija apie juos ir faktai, patvirtinantys jų priklausymą GRU, buvo pateikta šalies parlamento žvalgybos ir saugumo komiteto nariams. Tačiau ir viešai žinomų faktų pakanka abejonėms išsklaidyti.

A.Petrovas ir R.Boširovas į Londoną atvyko su nebiometriniais užsienio pasais, nors Rusijoje jau seniai išduodami tik biometriniai. Taigi taip jau nutiko, kad informacija apie jų pirštų atspaudus pasienyje nebuvo nuskaityta. Dar įdomiau, kad abiejų vyrų užsienio pasų numeriai beveik tapatūs: sutampa ir paso serija, ir visi numerio skaičiai, išskyrus paskutiniuosius. Tai irgi įdomus sutapimas, nes jie gyvena skirtingose vietose, tad užsienio pasus turėjo išduoti skirtingi Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pasų poskyriai.

Dėl kelionei būtinų vizų A.Petrovas ir R.Boširovas kreipėsi D.Britanijos konsulatą Sankt Peterburge, abu nurodė esantys verslininkai ir vykstantys į kelionę verslo reikalais. Abu pateikė išrašus iš savo bankų sąskaitų Londone, patvirtinančius, kad jose tuo metu buvo nemažai lėšų. Nors abu vyko verslo reikalais, turėjo ne po vieną tūkstantį svarų savo sąskaitose, vis dėlto atskridę į Londoną apsistojo itin pigiame viešbutyje, kuriame nakvynė kainavo mažiau nei 70 svarų. Apsigyveno dviviečiame numeryje, nors, regis, verslininkams būtų buvę patogiau rinktis vienviečius. Britų detektyvų surinkti duomenys apie abiejų vyrų judėjimo maršrutus Londone ir Solsberyje rodo, kad jokių verslo reikalų jie netvarkė ir nesistengė jų imituoti, išskyrus du apsilankymus prie S.Skripalio namų Solsberyje: vieną kartą – pasikėsinimo išvakarėse (detektyvai mano, kad tai buvo įprastinė žvalgyba vietoje prieš ruošiamą operaciją), antrą – pasikėsinimo dieną.

Grįžę iš Solsberio rusai nėjo nei pasivaikščioti po Londoną, nei ramiai pasėdėti kavinėje ar aludėje – visą likusį laiką jie prabuvo viešbutyje. Vėliau cheminių ginklų ekspertai šiame numeryje aptiko mikroskopinių „Novičiok“ medžiagos pėdsakų. Detektyvų manymu, prieš antrą kartą išvykdami į Solsberį abu vyrai konteinerį su „Novičiok“ medžiaga paruošė koviniam naudojimui. Kitą dieną, nuvykę į Solsberį prie S.Skripalio namų ir išpurškę nervus paralyžiuojančia medžiaga lauko durų rankeną, grįždami į geležinkelio stotį išmetė „kvepalų buteliuką“ su medžiagos likučiais į labdaros konteinerį. Tuo metu, kai tėvas ir duktė Skripaliai, nesąmoningos būsenos aptikti miesto centre esančiame parkelyje, buvo vežami į ligoninę, A.Petrovas ir R.Boširovas, išsiregistravę iš viešbučio, jau skubėjo į oro uostą. Nustatyta, kad labai taupūs verslininkai kažkodėl iš anksto buvo įsigiję po du bilietus skrydžiui iš Londono į Maskvą: po vieną ankstesniam reisui vakare ir po vieną vėlesniam, naktį. Tarsi apsidrausdami, kad galėtų kuo skubiau išvykti sutvarkę „verslo reikalus“.

Konteineris su nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, užmaskuotas kaip kvepalų buteliukas su nestandartiniu pulverizatoriumi.

Mirtinas signalas

Jau vien iš minėtų faktų matyti, kokius reikalus tvarkė tariami rusų verslininkai, apie kuriuos, oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos teigimu, Rusijos valdžia nieko nežinanti (esą nei britų prokurorų paskelbtos įtariamųjų nuotraukos, nei jų pavardės „nieko nesako“), per trumpą savo kelionę į Londoną. Rusijos valdžios nenoras imtis tyrimo argumentuojamas tuo, kad Didžioji Britanija oficialiai nesikreipė dėl įtariamųjų paieškos. Tačiau prieš 12 metų buvo nutikusi kone lygiai tokia pati istorija, kuomet Londone radioaktyvia medžiaga buvo nunuodytas buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos karininkas Aleksandras Litvinenka, dėl persekiojimų pabėgęs į Angliją. Tuomet britų valdžia kreipėsi į Maskvą prašydama išduoti du šiuo nusikaltimu įtariamus asmenis –,buvusius KGB darbuotojus Dmitrijų Kovtuną ir Andrejų Lugovojų.

Buvo pateikti aiškūs jų kaltės įrodymai: radioaktyviojo polonio pėdsakų buvo apstu ir jų viešbučio numeryje, ir kavinėje, kurioje susitiko su A.Litvinenka, ir „Aerofloto“ lėktuve, kuriuo jie sugrįžo į Maskvą. Rusijos valdžia ne tik neišdavė D.Britanijai įtariamųjų (to daryti neleidžia Rusijos Konstitucija), bet dar ir pasityčiojo, vienam iš jų įteikusi parlamentaro mandatą.

Didžiosios Britanijos vyriausybė šįkart nusprendė nebelipti ant to paties grėblio: viešai pateikusi „Petrovo“ ir „Boširovo“ kaltę įrodančius faktus, ji kreipėsi į Europolą ir Interpolą dėl arešto orderių įtariamiesiems. Britų spauda skelbia, kad šalies žvalgybos tarnyboms žinomi ne tik tikrieji jų vardai, bet ir biometrinė informacija, taigi išvykus už Rusijos ribų jie gali būti suimti ir perduoti Londonui. Žinoma, tikėtis tokio neapdairumo neverta.

Akivaizdu, kad šių metų kovo 4 dieną išpuoliu prieš Skripalius prasidėjęs politinis ir kriminalinis detektyvas artėja prie pabaigos. Pagrindinis pasikėsinimo motyvas – Rusijos valdžios noras įbauginti Vakaruose prieglobstį radusius „išdavikus“, buvusius KGB ir dabartinių rusų specialiųjų tarnybų darbuotojus. Tie, kurie nori gyventi, turėtų laikyti liežuvį už dantų, tie, kurie, žinodami šias paslaptis, planuotų sprukti į Vakarus, turėtų suvokti, kas jų lauka. Aiškus signalas buvusiems ir būsimiems perbėgėliams buvo pasiųstas dar prieš keliolika metų. Pasikėsinimas į Skripalius patvirtina, kad siekdamas šio tikslo Kremlius nepaiso nieko, net ir reputacinės katastrofos paaiškėjus, kad užsienio šalyje per slaptas operacijas naudoja cheminį ginklą, taip keldamas mirtiną pavojų niekuo dėtų žmonių gyvybei. To nebuvo net Sovietų Sąjungos laikais. Ką gi, Maskva, regis, siekia vis naujų teroristinės valstybės rekordų.

 

 

Rekomenduojami video