Vis didesnį nerimą keliantis dviejų didžiausių pasaulio ekonominių galybių – Jungtinių Valstijų ir Kinijos – prekybos karas laikinai sustabdytas. Tik ar ilgam?

Proga atsikvėpti

Įdėmiai JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą per G20 šalių vadovų konferenciją Argentinoje stebėję apžvalgininkai jo rezultatus pavadino paliaubų paskelbimu: abiejų šalių lyderiai susitarė laikinai sustabdyti puolamuosius veiksmus dvišaliame prekybos kare. Ir JAV, ir Kinija per artimiausias 90 dienų įsipareigojo neįvedinėti naujų muito tarifų viena kitos prekėms.

Prezidentas D.Trumpas po susitikimo su Kinijos vadovu kaip visada pompastiškai pasiektą susitarimą įvardijo kaip neįtikėtinai gerą politinį sandorį: esą pavyko sustabdyti niokojamą prekybos karą. Tačiau dienraščio „The New York Times“ žurnalistai abejoja, ar iš tiesų esama pagrindo džiaugtis. Juk iš tikrųjų nei Vašingtonas, nei Pekinas nenori siekti kompromiso: tą patvirtina ilgos ir itin sunkios derybos dėl prekybos klausimų. Panašu, kad D.Trumpo ir Xi Jinpingo Buenos Airėse pasiektas susitarimas iš esmės yra tik proga atsikvėpti. Apžvalgininkų teigimu, jis negali padėti įveikti gilių prieštaravimų prekybos srityje, šiuo metu egzistuojančių tarp Amerikos ir Kinijos. Tai, kad abi pusės pasistengė susitarimą pateikti kaip savo pergalę, tik patvirtina, jog šiose politinėse paliaubose yra nedaug konkretaus turinio.

„Tai neįtikėtinas sandoris. Jis pateks – jei viskas klostysis sėkmingai – į istoriją kaip vienas iš pačių reikšmingiausių“, – tvirtino prezidentas D.Trumpas. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime apibūdino susitarimą kaip „labai sėkmingą“. „Abi pusės pasiūlė konstruktyvių planų, kaip būtų galima tinkamai išspręsti egzistuojančias problemas ir prieštaravimus“, – teigiama dokumente.

Dėl ko susitarė?

Politinis poreikis siekti paliaubų sustiprėjo ir Amerikoje, ir Kinijoje, nes ir vienoje, ir kitoje šalyje pasirodė ekonomikos sulėtėjimo požymių. Skolų slegiamos Kinijos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti daug greičiau nei prognozavo ekspertai, o ir Jungtinėse Valstijose kai kuriose ūkio šakose jau jaučiamos D.Trumpo sumažintų mokesčių ir padidintų išlaidų pasekmės. Prekybos karas su kinais neigiamai atsiliepė ne tik kai kuriems Amerikos pramonės gamintojams, bet ir ūkininkams. JAV vertybinių popierių rinka dėl prekybos karo ir nerimo dėl ekonomikos perspektyvų jau prarado kone visą per 2018 metus pasiektą prieaugį.

JAV prezidento D.Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pastangos sudaryti paliaubas prekybos kare buvo sėkmingos.

Tačiau, pasak apžvalgininkų, aiškiausiai visus sunkumus bandant užbaigti prekybos karą atskleidžia oficialių JAV ir Kinijos pareiškimų dėl pasiektų paliaubų neatitikimas. Amerikos atstovai visaip pabrėžia 90 dienų laikotarpį, kurio metu bus deramasi dėl abi puses tenkinančių kompromisų. Tuo tarpu Kinija to net nemini, nors taip pat sutiko per visą šį laiką neįvedinėti naujų eksporto tarifų amerikietiškoms prekėms. Baltieji rūmai, kaltinantys Kiniją vagiant technologijas iš JAV bendrovių, teigia, kad prezidentas Xi Jinpingas sutiko nedelsiant surengti derybas dėl prievartinio technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos, dėl su tarifais nesusijusių prekybos barjerų ir kibernetinių vagysčių. Kinijos oficialieji atstovai po susitikimo G20 konferencijoje apsiribojo teiginiu, jog abi šalys „kartu dirbs siekdamos susitarimo dėl prekybos klausimų“. Intelektinė nuosavybė šiame pareiškime net nepaminėta.

Nori taikos

Kaip atrodo situacija Amerikos ir Kinijos prekybos kare paskelbus paliaubas? JAV paskelbti importo muitai 250 milijardų dolerių vertės prekėms iš Kinijos ir toliau išlieka, tačiau laikinai sustabdomas D.Trumpo pažadas nuo sausio mėnesio padidinti importo muitą nuo 10 iki 25 proc. 200 milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms. Be to, Amerika kol kas susilaiko nuo visų Kinijos prekių apmokestinimo. Tokia pauzė galios iki kitų metų kovo 1 dienos, kol vyks abiejų šalių derybininkų susitikimai siekiant taikos prekybos kare.

Apžvalgininkai pastebi JAV administracijos užuominą, kad šią vasarą D.Trumpo įvestas pradinis 25 proc. importo tarifas kai kurioms kiniškoms prekėms, kurių bendra vertė siekia 50 milijardų dolerių, derybų nesėkmės atveju gali tapti nuolatiniu. Šia pradine JAV rinkos apsaugos priemone buvo siekiama nepakenkti amerikiečiams vartotojams, o į prekių sąrašą buvo įtraukti tie gaminiai iš Kinijos, kurie Vašingtono manymu kėlė pavojų nacionaliniam saugumui. Tarp jų – atominiams reaktoriams skirtos detalės, aviacijos bei kosminei pramonei skirta įranga, aeronavigacinė technika. Importo tarifai be kita ko buvo taikomi ir žemės ūkio technikai, kurios gamybai Kinijoje šiuo metu skiriamas ypač didelis dėmesys.

JAV administracijos atstovų teigimu, visi šie importo muitai gali būti palaipsniui atšaukti, jeigu Kinija pradės vykdyti reformas, kurių įsipareigojo imtis normalizuojant prekybos su Amerika santykius. Beje, tardamasi dėl paliaubų Kinija iš pradžių reikalavo, kad minėtieji muitų tarifai būtų atšaukti, bet po to nusileido ir dargi sutiko padidinti žemės ūkio produkcijos pirkimo iš JAV apimtis. Taigi, prekybinės sankcijos kinams išliko, be to, jie prisiėmė papildomą įsipareigojimą. Pasak apžvalgininkų, šie žingsniai rodo nuoširdų Pekino norą susitarti ne tik dėl paliaubų, bet ir dėl taikos.Tačiau iki jos dar reikia nueiti ilgą kelią, o naujos pasaulinės ekonomikos krizės nuojauta vis labiau stiprėja. Savaime suprantama, kad Amerikos ir Kinijos prekybos karas, nors ir laikinai sustabdytas, optimizmo tikrai nekelia.