Politinė padėtis Artimųjų Rytų regione lyginama su parako statine. Šiandien ši statinaitė jau be dangčio, o prie jos artėja liepsnojantis deglas.

Kraujas dėl Jeruzalės

Pastarosiomis dienomis Izraelio ir Palestinos bei Irano santykiai kone užvirė. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą perkelti Amerikos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip pripažįstant šio miesto kaip žydų valstybės sostinės statusą, pasveikinęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį dalyvavo Amerikos ambasados atidarymo ceremonijoje. Tačiau iškilmes aptemdė Gazos Ruože pralietas kraujas: palestiniečiai Jeruzalę laiko būsimos Palestinos valstybės sostine, todėl JAV ambasados perkėlimas į Izraelį sukėlė audringus protestus. Per Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų karinio ir politinio judėjimo „Hamas“ sukurstytus neramumus Izraelio saugumo pajėgos pasienyje nukovė mažiausiai 55 protestuotojus, daugiau nei 2 700 buvo sužeisti. Kaip visuomet, „Hamas“ vadovai veikė savo stiliumi – prieš Izraelio karius šturmuoti Gazos Ruožo sieną pasiuntė padegamuosius ir sprogstamuosius užtaisus svaidančius vyrus, moteris ir vaikus, o patys liko tūnoti saugiame pogrindyje.

Smūgis ir kontrsmūgis

Grėsmę, kad parako statinė gali sprogti, kelia ir pastarąją savaitę pradėjusi kibirkščiuoti karinė įtampa tarp Izraelio bei Irano. Izraelis ne kartą skelbė nesitaikstysiantis su Irano kariniu įsigalėjimu kaimynėje Sirijoje. Teherano retorika buvo ne mažiau karinga, skambėjo pareiškimai apie Izraelio „nubaudimą“ už Sirijoje atakuotas iraniečių bazes. Pirmiesiems nervai neatlaikė iraniečių generolams: gegužės 9 dieną, Izraelio premjerui B.Netanyahu išvykus į Rusiją kartu su Vladimiru Putinu stebėti šventinio parado, iš netoli Kisvos miesto Sirijoje esančios Irano islamo revoliucijos sargybinių korpuso kontroliuojamos bazės į Izraelio aneksuotas Golano aukštumas buvo paleista apie 20 raketų. Jos buvo nutaikytos į priešakines Izraelio kariuomenės pozicijas. Pirmą kartą po daugelio metų Irano pajėgos raketomis atakavo Izraelį, o šis nedelsdamas smogė atsakomąjį smūgį.

Izraelio karinės oro pajėgos bombardavo ir raketomis apšaudė kone visą Irano karinę infrastruktūrą Sirijoje. Per šią ataką buvo sunaikinti Sirijos oro gynybos raketiniai kompleksai, tarp jų ir rusiškas „Pancir“, įvairi karinė technika, amunicijos sandėliai. Pranešta apie mažiausiai 23 žuvusius Irano ir Sirijos kariškius. Po atakos Izraelio premjeras pareiškė, jog smūgis Irano kariniams objektams Sirijoje buvo smogtas todėl, kad Teheranas esą peržengė „raudoną liniją“ raketomis apšaudydamas Golano aukštumas. Nerimaudamos dėl galimos karinės eskalacijos, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija nedelsdamos paragino Izraelį ir Iraną susilaikyti nuo naujų karinių veiksmų.

Žvalgybos laimikis

Tarsi viso to būtų maža, JAV prezidentas D.Trumpas prieš savaitę pareiškė, kad Amerika atsisako laikytis 2015 metais pasirašyto susitarimo dėl Irano branduolinės programos įšaldymo. Pagal šį Irano, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kinijos ir Rusijos pasirašytą sutartį Teheranas mainais už atšauktas tarptautines ekonomines sankcijas nutraukė urano sodrinimą. Likus vos porai savaičių, iki D.Trumpas paskelbė minėtą sprendimą, Izraelis pranešė turįs tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, kad Teheranas sąmoningai vedžiojo ir tebevedžioja už nosies Vakarų ir viso pasaulio šalis neigdamas, jog vykdo slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą. Remdamasis Izraelio žvalgybos pateiktais įrodymais, D.Trumpas suskubo pareikšti, kad jie „100 procentų“ patvirtina jo teisumą: ankstesniojo JAV prezidento Baracko Obamos ir kitų Vakarų šalių vadovų politinis sandoris su Iranu buvo kvailas ir žalingas.

Per itin slaptą Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ operaciją jos agentams pavyko aptikti, kur iš Irano branduolinių objektų buvo perkelta slaptų branduolinės programos dokumentų saugykla. Nustatę naują užmaskuotą archyvo vietą, Izraelio žvalgybininkai beveik metus ją stebėjo, kol vieną 2015-ųjų naktį įsilaužė vidun, susikrovė dokumentus į konteinerius ir nežinomu būdu išgabeno į Izraelį. Pasak šios šalies premjero B.Netanyahu, išvertus iš persų kalbos ir išanalizavus daugiau kaip 100 tūkstančių parsivežtų dokumentų bei skaitmeninių failų su brėžiniais, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir technine dokumentacija (visas „Mossad“ laimikis svėrė beveik pusę tonos), nustatyta, kad Irano valdžia, pamynusi su Vakarų šalimis ir Rusija bei Kinija pasirašytą sutartį, aukščiausiu lygiu planavo tęsti slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą. Buvęs JAV Centrinės žvalgybos vadovas Mike‘as Pompeo, dabar einantis JAV valstybės sekretoriaus pareigas, pranešė, kad Izraelis dar gerokai anksčiau perdavė amerikiečiams šią medžiagą. Dokumentus analizavusių ekspertų išvados esą verčia manyti, kad jie yra autentiški.

Amerikos atsiribojimas nuo vadinamosios nebranduolinės sutarties su Iranu neabejotinai turės labai rimtų pasekmių ne tik JAV ir Irano, bet ir JAV bei jos sąjungininkių santykiams. Vašingtonas jau ruošia naujas, dar skausmingesnes sankcijas Iranui ir tikisi, kad kitos Vakarų šalys parems jo siekį sudaryti naują teisingą susitarimą su Iranu. Izraelis džiūgaudamas sveikina tokį D.Trumpo sprendimą. Šis džiaugsmas visai suprantamas: Iraną valdantis islamo teokratinis režimas ne kartą grasino ištrinsiantis Izraelį iš žemėlapio. Irano branduolinė ir raketinė programos kelia mirtiną pavojų Izraelio (kuris, vieša paslaptis, taip pat turi nemenką branduolinių ginklų arsenalą) valstybės egzistavimui. Taigi šiame geopolitiniame žaidime statymai labai aukšti, o atidengta parako statinė – jau ranka pasiekiama. Visi turėtume būti suinteresuoti, kad prie jos prikištas deglas kuo greičiau užgestų.