Viskas, kas turi pradžią, neišvengiamai turės ir pabaigą, ramina senovės išmintis. Šiandien nerimą ir baimę daugelyje pasaulio šalių keliančio reiškinio kontekste tai turėtų reikšti, kad paskutinę praėjusių metų dieną Kinijoje oficialiai prasidėjęs nežinomo viruso protrūkis anksčiau ar vėliau neišvengiamai išsikvėps.

Tą, beje, jau ir matome pačioje Kinijoje: tris mėnesius paniką šioje šalyje sėjusi COVID-19 koronaviruso epidemija tiesiog akyse slopsta. Tiesą sakant, sunkias plaučių komplikacijas sukelianti nauja liga Kinijoje plito ilgiau nei tris mėnesius, nors oficialiai tai dar nepripažįstama. Į viešumą jau prasimušė kinų medikų liudijimai apie tai, kad pirmieji pacientai su COVID-19 viruso sukeliamos ligos simptomais Hubėjaus provincijos Uhano mieste, kuris vėliau buvo paskelbtas epidemijos židiniu, pradėti registruoti dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Įdomu, jog epidemiologiniai duomenys rodo, kad jie niekaip nebuvo susiję su garsiuoju Uhano „šlapiuoju turgumi“, vėliau Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnų įvardytu kaip pirminiu užkrato sklidimo šaltiniu. Kaip ten bebūtų, kad ir gerokai pavėlavusi, bandžiusi nuslėpti epidemijos pradžią, o po to sumažinti jos tikrąjį mastą, Kinijos valdžia drakoniškomis priemonėmis įvedė griežtą karantino režimą ir iki kovo vidurio beveik nuslopino COVID-19 epidemijos plitimą jos epicentre, Hubėjaus provincijoje. Šios savaitės pradžios duomenimis, čia virusu buvo užsikrėtę iš viso 67 798 žmonės, 3 099 iš jų mirė. Tačiau kovo viduryje kasdien čia buvo registruojama vos po kelis susirgimo atvejus, kai tuo tarpu prieš mėnesį ar du jų būdavo tūkstančiai. Lemtinga riba buvo peržengta praėjusį sekmadienį: Italija pralenkė Kiniją per vieną parą mirusių žmonių skaičiumi. Naujas šiurpus Italijos rekordas pasiekė 368, kai tuo tarpu pačioje Kinijoje per visą epidemijos laikotarpį, oficialiais duomenimis, per vieną parą mirė ne daugiau kaip 254 asmenys.

Milano gyventojai sutartu laiku išėjo į savo namų balkonus kartu padainuoti dvasios stiprybę žadinančią dainą.

Akivaizdu, kad didžiausiu COVID-19 židiniu dabar tapo Europos šalys. Nors sveikatos apsaugos lygis čia aukštesnis, tačiau efektyvų masinio karantino, kuriuo Kinijai pavyko sutramdyti epidemiją, režimą užtikrinti žymiai sunkiau. Tačiau kito kelio nėra: vis daugiau Europos (ir ne tik) šalių kovo viduryje paskelbė ekstremalią situaciją ir nacionaliniu lygiu įvedė karantiną, užrakino sienas, apribojo gyventojų judėjimą, atšaukė masinius renginius, uždarė viešojo maitinimo įmones, ne maisto prekių parduotuves, ragino darbdavius ir gyventojus dirbti nuotoliniu būdu. Visa tai nesustabdys viruso plitimo, tačiau bent jau sulėtins, neleis tūkstančiams naujų užsikrėtimo atvejų sutraiškyti sveikatos apsaugos sistemos, iš paskutiniųjų bandančios susidoroti su lig šiol nematyta krize. Laikas svarbus dar ir dėl to, kad keliose šalyse jau pradėti vakcinos nuo COVID-19 viruso klinikiniai bandymai su žmonėmis. Kiekviena į karantiną uždarytų valstybių gyvenimo diena ne tik mažina galimų mirčių skaičių, bet ir stiprina pergalės prieš virusą viltį. Žinoma, visi supranta, kad COVID-19 epidemija Europoje dar tik prasideda, niekas nežino, kada ji pasieks viršūnę ir ims pamažu slūgti. Tačiau Kinijos pavyzdys rodo, kad kova su šia žmonijos rykšte gali ir turi būti sėkminga. Diena, kai pagaliau galėsime lengviau atsikvėpti, galbūt dar toli, bet ji neišvengiamai ateis.