Vokietijos federalinei kanclerei Angelai Merkel minint 15-ąsias kancleriavimo metines, jos adresu skriejo ir sveikinimai, ir kandžios replikos. Prancūzijos dienraštis „Le Parisien“ pakalbino politikus, kuriems yra tekę dirbti ir derėtis su A.Merkel jos ilgos politinės karjeros metu. „Ji yra turbūt didžiausia politinė veikėja visoje Europoje“, – sakė buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris. „A.Merkel yra labai pragmatiška, tikras „vokiškos kokybės“ pavyzdys. Ji gali būti erzinanti, nes kartais veikia labai lėtai, ne itin entuziastingai“, – prisiminimais dalijasi nuo 2012 m. iki 2014 m. Prancūzijos premjero pareigas ėjęs Jean-Marcas Ayraultas. Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde teigė, jog kanclerė A.Merkel ėmėsi ryžtingų žingsnių Europai stiprinti šiais iššūkių kupinais laikais ir šiandien yra viena gerbiamiausių pasaulio lyderių. 2018 m. spalį A.Merkel, tuomet vadovavusi valdančiajai Krikščionių demokratų partijai (CDU), paskelbė, kad neketina dalyvauti 2021 m. vyksiančiuose rinkimuose.

Perspėjo dėl vaikų

Jungtinių Tautų (JT) Vaikų fondas (UNICEF) perspėjo dėl „prarastosios kartos“ vaikų, kurių švietimui, mitybai ir sveikatos apsaugai šiuo metu smarkiai kenkia koronaviruso pandemija. Naujoje ataskaitoje JT agentūros ekspertai suskaičiavo, kad vaikai ir paaugliai sudaro 11 proc. visų COVID-19 atvejų pasaulyje. „Visu COVID-19 pandemijos metu gyvuoja mitas, kad vaikų ši liga beveik nepaliečia. Tai yra visiška netiesa“, – teigė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore. Ji pabrėžė, kad pagrindinių sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sutrikimai labiausiai paliečia jaunus žmones. „Kuo ilgiau tęsis ši krizė, tuo didesnis bus jos poveikis vaikų švietimui, sveikatai, mitybai ir gerovei. Ištisos kartos ateičiai yra kilusi grėsmė“, – sakė H.Fore. UNICEF teigimu, visame pasaulyje dėl pandemijos 265 mln. vaikų neteko pietų mokyklose. Taip pat gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičius pasaulyje išaugo 150 mln. Per artimiausius 12 mėnesių dėl sveikatos paslaugų sutrikimų ir augančio nepritekliaus gali mirti 2 mln. daugiau vaikų, nei paprastai.

Brangiausi miestai

Šių metų brangiausių pasaulyje miestų reitingo viršuje prie Honkongo prisijungė Paryžius ir Ciurichas, o anksčiau pirmavę Singapūras ir Osaka užleido savo pozicijas, rodo „The Economist Intelligence Unit“ (EIU) paskelbti duomenys. EIU 2020 m. pragyvenimo išlaidų ataskaitoje teigiama, kad labiausiai per metus gyvenimas pabrango Teherane, kuris dėl JAV sankcijų Iranui šoktelėjo per 27 pozicijas. Pirmąją brangiausių pasaulio miestų reitingo vietą kartu užima Paryžius, Ciurichas ir Honkongas, po jų rikiuojasi Singapūras ir Osaka, kuri penktąją vietą dalijasi su Tel Avivu. „Paryžiaus ir Ciuricho pakilimą paskatino euro ir Šveicarijos franko kurso augimas dolerio atžvilgiu ir sąlyginis kainų mažėjimas dviejuose Azijos miestuose, kurie anksčiau buvo viršuje“, – tvirtina EIU atstovai. Tuo metu Niujorkas nukrito į septintąją vietą, kurią dalijasi su Ženeva, o Los Andželas – į devintąją, kurioje jis atsidūrė kartu su Kopenhaga.

Žalioji revoliucija

Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo 2030 m. bus uždrausta prekiauti benzinu ir dyzelinu varomais automobiliais. Tokius ketinimus paskelbė JK premjeras Borisas Johnsonas, remdamasis planuojamu įgyvendinti 10 punktų „Žaliosios pramonės revoliucijos“ planu. B.Johnsonas planui ketina skirti iš viso 12 mlrd. svarų sterlingų (apie 13,4 mlrd. eurų). Šis planas esą sukurs iki 250 tūkst. naujų darbo vietų šalyje ir padės JK iki 2050 m. sumažinti anglies taršą iki nulio. Tarp plane dėstomų siūlymų – per dešimtmetį keturgubai didinti jūrinių vėjo jėgainių pajėgumus ir didinti vandenilinio kuro gamybą pramonei, transportui, energijai gaminti bei asmeninėms gyventojų reikmėms. Taip pat būtų investuojama į netaršų viešąjį transportą, mažiau taršius lėktuvus ir laivus bei siekiama padaryti vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu patrauklesnius. Taip pat britai planuoja išleisti 525 mln. svarų naujų branduolinių jėgainių kūrimui ir nedidelių modulinių reaktorių statybai.

Migrantų rekordas

Ispanijai priklausančias Kanarų salas pasiekė rekordinis migrantų skaičius – daugiau kaip 2 tūkst. Tai didžiausias skaičius nuo 2006 metų pabėgėlių krizės. Kaip pranešė žiniasklaida, medinėmis valtimis salyną pasiekė 2 206 migrantai. Kanarų salose yra tokios populiarios turistų traukos kryptys kaip Tenerifė ir Lanzarotė. Netoli šiaurės vakarų Afrikos pakrantės esantis salynas yra tapęs reguliaria nuo skurdo, smurto ir dėl koronaviruso pasunkėjusių gyvenimo sąlygų bėgančių migrantų kryptimi. Dauguma migrantų buvo užregistruoti Gran Kanarijos saloje esančiame Arginegino uostamiestyje. Po registracijos daugumai atvykėlių įprastai suteikiama nakvynė dėl kelionių ir sveikatos apribojimų ištuštėjusiuose viešbučiuose. Nuo sausio Ispanijos salyną pasiekė apie 13 700 žmonių – šešiskart daugiau, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Sugrįš šunys

Po ketverių metų pertraukos Baltuosiuose rūmuose vėl šmirinės keturkojai. JAV prezidento rinkimus laimėjęs demokratas Joe Bidenas turi du aviganius, iš kurių vienas yra šuo-gelbėtojas. Champas išrinktojo prezidento šeimoje gyvena nuo 2008-ųjų, o Majorą šeima iš gyvūnų prieglaudos paėmė 2018 metais. Šunys Baltuosiuose rūmuose turi senas tradicijas. Barackas Obama augino portugalų vandens šunį Bo, George‘as W. Bushas – škotų terjerą Barney‘į, o Billas Clintonas – šokolado spalvos labradorą Buddy‘į. Prieš ketverius metus į Baltuosius rūmus įsikraustė Donaldas Trumpas, kuris yra žinomas kaip higienos fanatikas. Jis yra pirmasis JAV prezidentas per daugiau kaip šimtmetį, neturintis augintinio. „Kaip atrodytų, jei aš su šunimi vaikštinėčiau Baltųjų rūmų pievele?“ – klausia D.Trumpas vaizdo įraše, kurį J.Bidenas panaudojo savo rinkimų kampanijai. „Rinkis savo žmogų apgalvotai“, – toliau sakoma reklamoje.

Parengta pagal Eltą