Asociatyvi nuotr.

Naujosios Zelandijos piliečiai galės kitais metais vyksiančiame referendume nuspręsti, ar jie nori, kad jų šalyje būtų įteisinta eutanazija – beskausmis mirtinai sergančiojo numarinimas.

Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai balsavo už eutanazijos įteisinimą, taip atverdami kelią tam, kad šalyje būtų surengtas referendumas šiuo klausimu. Įstatymas, suteikiantis nepagydomomis ligomis sergantiems suaugusiems žmonėms, kuriems liko gyventi mažiau nei šeši mėnesiai, galimybę prašyti eutanazijos, galutiniame svarstyme priimtas 69 balsais prieš 51. Eutanazija bus leidžiama tik po to, jei referendume tam pritars dauguma rinkėjų. Eutanazija taip pat bus leidžiama tik tada, kai du gydytojai nuspręs, kad nepagydoma liga sergantis žmogus, kuriam liko gyventi mažiau nei šeši mėnesiai, yra tam tinkamas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis Naujosios Zelandijos žmonių pritaria eutanazijos įteisinimui.

Pasmerkė

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė stiprėjantį antisemitizmą, didėjant susirūpinimui dėl šio reiškinio Europoje. „Žydų tautybės žmonės daug iškentėjo per visą istoriją. Visi mes buvome įsitikinę, kad tai baigėsi, bet šiandien pastebime, kad šen bei ten atgimsta žydų persekiojimas. Broliai ir seserys, tai nėra nei žmogiška, nei krikščioniška. Žydai yra mūsų broliai ir jie neturi būti persekiojami, ar supratote?“, – per savaitinę audienciją Šv. Petro aikštėje sakė popiežius Pranciškus ir priminė Holokausto žiaurumus. Susirūpinimą Europoje ir kitose pasaulio vietose kelia stiprėjantis antisemitizmas, ypač Italijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje. Šių metų spalį Vokietijos Halės mieste vyras surengė šaudynes prie sinagogos ir nužudė du žmones. Pernai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas surengė šaudynes Pitsburgo (JAV) sinagogoje, per kurias žuvo 11 žmonių. Pastaraisiais metais būta ir daugiau išpuolių prieš žydus.

Nori sumažinti greitį

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Nyderlandų vyriausybė, anot žiniasklaidos, nori maksimalų leistiną greitį automagistralėse sumažinti iki 100 km/h. Tai priemonių plano dėl klimato apsaugos dalis. Šalies ministras pirmininkas Markas Ruttė paskelbė, kad priemonių paketas netrukus bus pristatytas visuomenei, tačiau detalių neįvardijo. Anot šaltinių, maksimalus 100 km/h greitis galios tik dienos metu. Nuo 19.00 iki 6.00 val. greičio limitas greitkeliuose išliks kaip ir dabar – 130 km/h. Pagrindinis šios priemonės tikslas – sumažinti azoto oksidų ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimą.

Siūlė aukso luitų

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ yra kaltinamas 2007–2015 metais išplovęs iki 200 mlrd. eurų. Paaiškėjo, kad bankas turtingiems klientams, daugiausia iš Rusijos, pradėjo siūlyti nuslėpti savo lėšas įsigyjant aukso luitus, skelbia su slaptais dokumentais susipažinę „Bloomberg“ žurnalistai. „Danske Bank“ Estijos filialas, tuo metu jau pervedinėjęs milijardus įtartinos kilmės dolerių į trečiąsias šalis, suteikė galimybę kruopščiai atrinktiems klientams pakeisti savo pinigus į aukso luitus ir monetas, atskleidė 2012 m. dokumentai. „Danske Bank“ atstovai tvirtino, kad kartu su mažesne rizika prarasti investicijas auksas yra būdas klientams išlaikyti anonimiškumą, teigiama dokumentuose. Be to, 2012 m. birželiu datuojamame pristatyme sakoma, kad auksas esą užtikrina galimybę „perkelti turtą“. Kol kas neaišku, kiek aukso „Danske Bank“ spėjo parduoti, kol Estijos filialas vis dar veikė. „Bloomberg“ duomenimis, šia paslauga pasinaudojo bent dalis banko klientų.

Žada nemokamą internetą

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) parlamento rinkimų kampanijai įsibėgėjant, pagrindinė opozicinė Leiboristų partija pažadėjo visiems gyventojams suteikti prieigą prie nemokamo ir spartaus plačiajuosčio interneto. Anksčiau žadėjusi nacionalizuoti geležinkelius, paštą ir vandens tiekimo bendroves, Leiboristų partija dabar tikina nacionalizuosianti su plačiajuosčio interneto teikimu susijusią telekomunikacijų bendrovės BT dalį. „Internetas tapo tokia svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Jis atveria darbo, kūrybiškumo, pramogų ir draugystės galimybes, – sakė leiboristų lyderis Jeremy‘is Corbynas. – Kas kadaise buvo prabanga, dabar yra būtina paslauga.“ Todėl, pasak politiko, plačiajuostis internetas turi tapti viešąja paslauga ir „lygiateisiškai suvienyti bendruomenes viską aprėpiančioje ir sujungtoje visuomenėje“. Leiboristų teigimu, visiems prieinamą interneto tinklą sukurti kainuotų 20,3 mlrd. svarų (apie 23,7 mlrd. eurų), iš kurių 5 mlrd. jau pažadėjo konservatorių vyriausybė.

Skiepijimas bus privalomas

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Vokietijoje įvedamas privalomas vaikų skiepijimas nuo tymų. Šalies parlamentas priėmė atitinkamą įstatymą, kuris įsigalios 2020 metų kovo 1 dieną. Prieš priimant vaikus į darželius ar mokyklas, jų tėvai turės pateikti pažymą, kad jie paskiepyti. Už pažeidimus grės iki 2 500 eurų bauda. Vaikai, jau lankantys darželius ar einantys į mokyklą, iki 2021 metų liepos 31-osios turės pateikti pažymą, kad yra skiepyti arba jau persirgę tymais. Įstatymu tikimasi nuo šios labai užkrečiamos ligos apsaugoti silpniausius. Privalomi skiepai galios ir vaikų darželių bei mokyklų personalui, medicinos įstaigų darbuotojams bei prieglobsčio prašytojams ir su jais dirbantiems asmenims. Šiais metais Vokietijoje tymais susirgo 501 žmogus. Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad tymai yra viena labiausiai užkrečiamų ligų. Kad būtų užkirstas kelias viruso cirkuliacijai, mažiausiai 95 proc. gyventojų turi turėti imunitetą. Tačiau ko kas Vokietija reikalingų skiepijimo kvotų nepasiekė.

Skirs pagalbą Venecijai

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Potvyniams Venecijoje padarius didelės žalos, Italijos vyriausybė paskelbė apie pagalbą. „Katastrofa, ištikusi Veneciją, yra dūris į mūsų šalies širdį“, – lankydamasis lagūnos mieste sakė vyriausybės vadovas Giuseppė Contė. Jo kabinetas esą pasirengęs skirti lėšų. Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią padėtį Venecijoje, kad miestą galėtų greičiau pasiekti parama. Didelėje Venecijos dalyje šiuo metu fiksuojami didžiausi potvyniai per daugiau kaip 50 metų. Apsemta šv. Morkaus aikštė ir šv. Morkaus bazilika. Po vandeniu taip pat atsidūrė viešbučiai, parduotuvės ir gyvenamieji namai. Žuvo mažiausiai vienas žmogus. Venecijos meras Luigis Brugnaras žalą įvardijo šimtais milijonų eurų. Jis dėl potvynių apkaltino klimato kaitą. Tačiau kai kurie Venecijos gyventojai katastrofą siejo su korupcija. Jie kaltino politikus pardavus miestą turizmo bei kruizinių laivų įmonėms ir iš tikrųjų nesirūpinant saugumu.