„Donaldo Trumpo vyriausybė kovo 15 d. pranešė įvesianti naujas sankcijas Rusijai už tai, kad ji kišosi į JAV rinkimus ir rengė kibernetines atakas.“

Taip Amerikos tradicinių konservatorių žurnale „National Review“ tą patį ketvirtadienį rašė žurnalistas Jackas Crowe ir pridūrė, kad šios sankcijos – „smarkiausias antausis V. Putino režimui nuo pat D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu“.

Sankcijos įsakmiai nukreiptos prieš 19 fizinių asmenų ir 5 juridinius, įskaitant „Interneto tyrimų agentūrą“, Kremliaus finansuojamą skaitmeninės propagandos brigadą, kuri skelbdama kurstančius tekstus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ sėjo nesantaiką tarp Amerikos balsuotojų per 2016 m. rinkimus.

Pranešimas apie naujas Rusijai taikomas sankcijas sutapo su bendru JAV Baltųjų rūmų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškimu, barančiu Rusiją dėl įtariamo jos dalyvavimo išpuolyje naudojant nervus paralyžiuojančias dujas prieš dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenančius buvusį Rusijos šnipą ir jo dukterį.

Savo pareiškimu sąjungininkai išreiškė Jungtinei Karalystei paramą ir patvirtino savo įsitikinimą, kad už išpuolį yra atsakinga Rusija.

Naujosios sankcijos, nusitaikiusios į daugelį tų pačių fizinių ir juridinių asmenų, kuriuos jau buvo įvardijęs specialusis prokuroras Robertas Muelleris, paskelbtos maždaug pusantro mėnesio po to, kai D. Trumpo vyriausybė ignoravo Kongreso nustatytą terminą naujoms sankcijoms, baudžiančioms Rusiją už jos kišimąsi į Amerikos rinkimus, paskelbti.

Už šio termino, Kongreso nustatyto ir net prezidento aną rugpjūtį pasirašyto, nesilaikymą vyriausybė buvo stipriai kritikuojama, demokratams kaltinant Baltuosius rūmus pataikavimu V. Putinui.

Šalia kišimosi į Amerikos rinkimus, anonsuojant naujas sankcijas išvardyti ir keli kibernetiniai išpuoliai, įskaitant anksčiau neminėtą Rusijos bandymą įsibrauti į JAV energetikos sistemą.

Kaip teigė JAV iždo sekretorius, t. y. finansų ministras Steve`as Mnuchinas, „vyriausybė priešinasi Rusijos piktavališkai kibernetinei veiklai, prie kurios priklauso bandymas kištis į JAV rinkimus, pragaištingos kibernetinės atakos ir brovimaisi į kritinę infrastruktūrą“.

„Tikslingos sankcijos  – dalis platesnių pastangų reaguoti į iš Rusijos kylančias besitęsiančias piktybines atakas“, – sakė S. Mnuchinas.

O dėl Rusijos santykių su Vakarais, tai vokiečių politologas Markus Kaimas teigė, jog „nėra jokių galimybių tuos santykius pagerinti“.

Kalbėdamas su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“, šis Mokslo ir politikos fondo Berlyne darbuotojas reiškė įsitikinimą, kad „Rusijos užsienio politikoje per paskutinius 25-erius metus vyravęs bendradarbiaujantis veiklos modelis pagaliau užleido vietą iš pagrindų konfrontuojančiai laikysenai“.

„Bet ir Vakarų uždėtos sankcijos neprivertė Maskvos keisti savo politikos paradigmos“, – teigė Markus Kaimas.

Pastarosiomis dienomis didžiausio spaudos dėmesio ir sulaukė kaip tik pabjurę santykiai tarp Rusijos ir Vakarų po Kremliaus atsakomybei priskiriamo išpuolio prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Britanijoje.

Anot Londono „Times“, „taip, NATO ir Europos Sąjungos partneriai siūlo paramą žodžiais, tačiau netgi mūsų artimiausi sąjungininkai  nepasekė mūsų pavyzdžiu ir neišvarė rusų agentų iš savo šalių“.

„Susilpninta Didžioji Britanija, stokojanti didelių finansinių resursų, negali įgyvendinti tikrų sankcijų. Rusija ne tik apnuogina Vakarų silpnybes, ji jomis naudojasi ir jas pablogina.

V. Putinas gali planuoti kitą savo judesį šachmatų lentoje gerai žinodamas, jog Vakarų patikimumas pažeistas. Kremlius artėja prie pergelės naujajame Šaltajame kare, prieš jam dar kaip reikiant prasidedant“, – rašė Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.

Kitas Londono dienraštis „Guardian“ klausė, ar norime rizikuoti karu su Rusija, kad ir labai mažu.

„Kiekvienu atveju šita galimybė nutraukė britų dėmesį nuo „Brexito“, ji sujaudino spaudą, o Theresai May suteikė didžiulės paspirties ir gynybos lobistams paramos jų kampanijoje išsikaulyti daugiau pinigų.

Niekas taip visuomenės nedžiugina kaip kliedėjimas apie karą – tai žmones sulydo ir pagyvina. Ir tai niekada nepopuliaru, bent jau iš pradžių.

Th. May žaidžia V. Putino žaidimą – bent jau tuo, kad ji kiekvieną nusikaltimą aiškiną kaip nacionalinį klausimą. Ji šaukiasi patriotizmo protingumo sąskaita.

Mintis, kad S. Skripalio atvejis gali sukelti būsimą Europos konfliktą, skamba juokingai.

Tačiau Vakarų elgesys su Rusija pastaraisiais keleriais metais buvo pragaištingas. Karas su Rusija būtų klaida iš Vakarų pusės“, – rašo Londono kairiųjų laikraštis.

Honkongo dienraščio „Takungpao“ nuomone, „V. Putinas savo žaidime naudojasi tuo, kad Europa vis dar per daug rūpinasi savimi pačia, kaip aiškiai parodė naujausi rinkimų rezultatai Italijoje ir sunkiai klostęsis vyriausybės formavimas Vokietijoje“.

„Todėl ir vienbalsis pasipiktinimo choras, skambantis iš Europos link Maskvos, labai silpnai tegirdimas“, – rašė regioninis Kinijos laikraštis.

Grįžkime prie Amerikos laikraščių. Dienraštis „New York Times“ sveikino D. Trumpo vyriausybės nutarimą Rusijai paskelbti sankcijas dėl jos bandymo paveikti Amerikos rinkimų rezultatus ir pastebėjo, kad „ligšiol V. Putinas sumokėjo tik mažą arba jokią kainą už savo agresyvų elgesį prijungiant Krymą, destabilizuojant Ukrainą ir padedant Basharo al Assado režimui Sirijoje“.

„Rusijos prezidentas nesiliaus, kol Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkai finansų ir diplomatijos priemonėmis jo nesudraus“, – rašė pagrindinis Niujorko dienraštis.

JAV sostinės dienraštis „Washington Post“ irgi teigė, kad „be jokios abejonės šitas sankcijas prisišaukė pati Rusija“. Jis įspėjo saugotis galimo Maskvos įsikišimo ir į tarpinius Kongreso rinkimus ateinantį lapkritį. Šią galimybę paminėjo ir Milano dienraštis „Corriere della sera“.

M. Drunga

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.