Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Po lietuvių emigrantų poelgio Mančesteryje – vietinių siūlymas neišvykti

Didžiojoje Britanijoje, Mančesteryje, sėkmingu karjeros keliu žengiantys lietuviai Raimondas Kazlauskas ir Evaldas Karosas surengė švaros akciją ir išvalė šiukšlėmis užterštą vandens kanalą. Nors vaikinai dirbo neatlygintinai ir apie vykdomą akciją viešai neskelbė, netruko sulaukti vietinių gyventojų klausimo – ar surinktos šiukšlės buvo rūšiuojamos.

– Sumanę imtis kokios nors švaros akcijos, dažniausiai žmonės tvarko parkus, miškus ar pakeles. Dėl kokios priežasties nutarėte savanoriškai išvalyti Ročdeilio vandens kanalą Mančesteryje?

Raimondas: Tik atvykęs į Mančesterį, pradėjau dirbti IT specialistu vienoje iš čia veikiančių farmacijos įmonių. Pastatas, kuriame dirbu, įsikūręs visai šalia Ročdeilio kanalo. Kiekvieną dieną eidamas į darbą stebėjau tą patį liūdną vaizdą – purviną kanalo vandenį ir gausybę šiukšlių, plūduriuojančių vandens paviršiuje.

Ilgą laiką taiksčiausi su šiuo vaizdu, tačiau vieną dieną tariau – gana – ir nedelsdamas parašiau draugui Evaldui, ar jis nenori kartu su manimi išvalyti užterštus vandens kanalus. Norime aplink save sukurti aplinką, kurioje būtų gera gyventi.

Evaldas: Tiesa, sulaukęs šios Raimondo žinutės pamaniau, kad tai visiškai crazy idėja. Maniau, kad, nusprendę išvalyti miesto centru tekantį kanalą, sukelsime sau ir kitiems tik juoką, nei iš to bus kokios nors naudos.

– Ar Didžiojoje Britanijoje žmonės domisi ekologija – rūšiuoja šiukšles, stengiasi mažiau teršti aplinką?

Raimondas: Mančesteryje ant kelio ženklų esu matęs užklijuotus įspėjamuosius ženkliukus, skelbiančius, kad jei bus išmesta nors viena šiukšlė, teks susimokėti 1000 svarų baudą ar panašiai, tačiau nuoširdžiai nemanau, kad tai veiksminga priemonė kovojant su šiukšlinimu. Mano manymu, reikia pradėti nuo kiekvieno žmogaus švietimo, o ne baudų taikymo.

Pavyzdžiui, vieną kartą miesto centre laukiau atvažiuojančio autobuso, šalia manęs stovėjo vietinis šio miesto gyventojas, kuris užsimanė suvalgyti šokoladėlį. Popierėlius jis ėmė mesti tiesiai sau po kojomis, nors šiukšlių dėžė stovėjo priešais jį. Kadangi tuo metu Mančesteryje gyvenau dar tik savaitę, man tai atrodė taip keista ir nepriimtina.

Dėl to nusprendžiau prieiti prie šio vaikino ir pasiūlyti jam susirinkti savo šiukšles. Tačiau, jis į mane dėmesio taip ir neatkreipė, todėl aš pats pasilenkęs paėmiau jo numestus popierėlius. Žinoma, mintyse keikiausi, tačiau nepaleidau paprastos idėjos iš galvos, kad kokį pavyzdį parodysime kitiems, tokią aplinką ir susikursime.

Evaldas: Manau, kad, kaip ir Lietuvoje, Mančesteryje yra inicijuojamos panašios akcijos, tačiau tikrai ne tokio masto. Čia švaros akcijos vykdomos mažesnėmis grupelėmis, tik tarp bendraminčių, o kita dalis vietos gyventojų meta šiukšles po kojomis ir visiškai tuo nesirūpina. Priešingai nei Lietuvoje, dėl numestos šiukšlės nejaučiama jokios gėdos.

– Geri ketinimai ir valtis tapo pagrindiniais jūsų darbo įrankiais. Kokių dar priemonių prireikė, kad savanoriška švaros akcija virstų tikrove?

Raimondas: Daugelis miesto objektų Mančesteryje yra tapę įtakingų žmonių nuosavybe, o šiuo atveju – ir miestu tekantys vandens kanalai. Dėl to mums teko įsigyti leidimą, kuris leistų įplaukti į kanalą. Gaila, kad įmonės, kurios įsigyja panašų turtą, stengiasi į jį investuoti kuo mažiau lėšų ir tuo pat metu gauti kuo didesnį pelną.

Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl miestu tekantys kanalai yra tokie nešvarūs, – nevaržomas kapitalizmas, kuris ne visuomet atsižvelgia į visuomenei aktualius aplinkosaugos klausimus.

Evaldas: Tiesa, net ManchesterEveningNews.co.uk žurnalistai nustebo sužinoję, kad, norėdami įplaukti į šį kanalą su valtele, turėjome sumokėti jo savininkams už tokį malonumą. Taigi, nemokamai išvalėme kažkieno nuosavybe tapusį Ročdeilio vandens kanalą ir dar sumokėjome mokestį už galimybę tai padaryti.

– O ar prieš tai esate matę, kad kuris nors iš vietinių gyventojų savanoriškai imtųsi valyti vandens kanalus?

Raimondas: Labai gaila, tačiau aš manau, kad daugelis miestiečių nesureikšmina šios užterštumo problemos. Atrodo, kad miesto centru tekančio nešvaraus vandens vaizdelis jiems – priimtinas. Natūralu, kad jie taip mano, nes panašų kanalų vaizdą vietiniai regi nuo vaikystės. Dėl šios priežasties vandens užterštumą vietiniai Mančesterio gyventojai supranta kaip gyvenimo dideliame mieste pasekmę, o ne kaip jų veiksmų padarinį.

Daug ką pasakanti buvo ir mano bendradarbių reakcija, kai jie išvydo į mano darbo vietą pristatytą siuntinį – valtį, skirtą kanalo valymui. Išgirdę, kad kartu su draugu iš Lietuvos ruošiamės savanoriškai išvalyti Ročdeilio kanalą, jie ėmė juoktis.

Kolegos pamanė, kad aš tikras keistuolis. Tik vėliau, kai ši akcija sulaukė vietinės žiniasklaidos susidomėjimo ir vietinių gyventojų sveikinimų, aukštas pareigas užimantys bendradarbiai ėmė dalytis šia informacija ir pagyrė pastangas pakeisti Mančesteryje nusistovėjusią tvarką.

– Su kokiais sunkumais susidūrėte vykdydami šią akciją ir kiek laiko praleidote Rochdeilio kanale?

Evaldas: Pradėję ruoštis darbui, pamatėme, kad kas kelis šimtus metrų Ročdeilo kanale įrengtos užtvankos. Būtent prie kiekvienos iš jų kaupiasi didžiausias kiekis šiukšlių. Tiesa, šios užtvankos tam tikru metu yra atidaromos ir purvinas vanduo su visomis baisybėmis nubėga iki kitos užtvankomis ribojamos kanalo sekcijos.

Dėl šios priežasties neužtenka išvalyti tik vieną kanalo atkarpą, nes kitose – tas pats šiukšlių skaičius, kuris su nubėgančiu vandeniu kas kartą užteršia kitas kanalo sekcijas.

Tačiau užtvankų niekas taip paprastai negali atidaryti, tam reikia specialaus rakto. Ilgai galvojome, kaip galėtume perplaukti jas su valtimi, tačiau fiziškai to padaryti nebuvo įmanoma. Taigi, išsileidome valtį ir nusinešėme ją prie ilgiausios kanalo dalies, kuria galėtume plaukti ir pradėti darbus, vykusius apie 7 valandas.

– Surinkote daugiau nei 5 maišus šiukšlių. Kokie radiniai nustebino labiausiai?

Evaldas: Kanale rastų daiktų įvairovė išties stebino. Nuo begalės pamestų šunų žaisliukų, arbatinio, vazų ir didžiulio maišo šiukšlių, net malkų iki pakelio su neaiškios kilmės tabletėmis.

Brangiausi daiktai kanale, virtę šiukšlėmis, – įvairiausi kamuoliai, kurių žmonės nepanoro ištraukti, nes nenorėjo liestis prie šiukšlynu virtusio kanalo vandens.

– Ar vietiniai miesto gyventojai nepanoro prisijungti prie miestui naudingos akcijos ir padėti išvalyti šiukšles iš kanalo?

Raimondas: Manau, kad apie 50 proc. žmonių, stebėjusių visą šį darbą, manė, kad Ročdeile mes atliekame tam tikrus darbus ir, tiesą sakant, negalėjo patikėti išgirdę, kad tokiu būdu mes tiesiog leidžiame laisvą šeštadienio popietę. Vietiniai nuo kranto linkėjo sėkmės darbuose, sveikino su gražia idėja, tačiau į purviną kanalo vandenį tikrai nesiveržė.

Evaldas: Atrodė, kad daugeliui jaunuolių stebėti šį procesą buvo tiesiog nemalonu, šlykštu, nes tas kanalo vanduo tikrai neatrodo maloniai. Turbūt iš šalies ir aš pats būčiau pasižiūrėjęs kreivai, nes, kaip ir sakiau, dar niekada nesu matęs, kad koks nors žmogus plaukiotų tais kanalais. Tačiau tie, kurie suprato, ką darome, tikrai palaikė ir nuo kranto šūkavo, kad esame šaunuoliai.

Tiesa, praėjus kelioms dienoms po mūsų įvykdytos akcijos, savo akimis išvydau pirmą ten besimaudantį žmogų ir nuoširdžiai nustebau. Širdyje nusijuokiau, galbūt žmogus pamatė mūsų įvykdytą švaros akciją ir nusprendė, kad šio darbo pakaks, kad kanalo vanduo taptų tinkamas maudytis.

– Turbūt prireiktų dar ne vienos akcijos, kad Ročdeilo kanalas taptų švarus. Ar žadate pakartoti, tęsti šį gražų darbą?

Evaldas: Sulaukėme begalės vietinių žinučių. Daugelis iš jų sakė, kad jei kitą kartą organizuosime panašią akciją, jie norės prisidėti prie mūsų. Kiti buvo tiesiog įkvėpti mūsų poelgio ir sakė, kad grįžę namo ims viską rūšiuoti. Treti rašė, jei vėl ketinsime valyti kanalą, kad būtinai užsuktume į netoliese esančią kavinę ir nemokamai pasivaišintume kava.

Raimondas: Sulaukėme net ir tokių atvirų vietinių gyventojų pareiškimų, rašė, kad balsavo už „Brexitą“ vien tik dėl to, kad užsieniečiai išvyktų, o, pasirodo, mes čia nuveikiame išties gražius darbus.

Evaldas: Tiesa, buvo ir neigiamų komentarų, kuriuose žmonės ėmė piktintis, kad nesurūšiavome kanale surinktų šiukšlių. Tačiau šis faktas – tik jų fantazija, nes kanale surinktas šiukšles mes išrūšiavome ir išmetėme į tam skirtus konteinerius.

Raimondas: Ši akcija mums taip pat suteikė daug naujų, malonių pažinčių. Pavyzdžiui, po ManchesterEveningNews.co.uk paskelbto pranešimo apie mus sulaukiau 8 metus čia gyvenančio lietuvio žinutės. Jis džiaugėsi, kad pagaliau galėjo perskaityti gerą naujieną apie lietuvius.

Jo teigimu, 8 metus apie Lietuvą buvo kalbama tik iš neigiamos perspektyvos. Įkvėptas mūsų darbo lietuvis net pasiūlė susitikti, daugiau pakalbėti apie Lietuvą, tautiškumą.

Rekomenduojami video