Asociatyvi nuotr.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.
Jau kuris laikas mūšiai Kalnų Karabache vis labiau krypo Azerbaidžano naudai. Po įnirtingų mūšių armėnai ir Kalnų Karabacho separatistai iš jo išstumti dar savaitgalį. Kas kontroliuoja ant kalno stūksantį miestą-tvirtovę, tas kontroliuoja pagrindinį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą ir Armėniją.
Praradus strategiškai svarbų miestą, nepripažintos Kalnų Karabacho Resublikos sostinė – kaip ant delno Azerbaidžano artilerijai. Stepanakertas, esantis kalno papėdėje vos už 10-ties kilometrų nuo Šušo. Paskelbus žinias apie besiartinančią priešo kariuomenę tūkstančiai Kalnų Karabacho gyventojų vieninteliu likusiu keliu pradėjo masiškai trauktis Armėnijos link.
Visgi žinia, kad šalies premjeras, iki šiol žadėjęs kautis dėl kiekvieno metro, nutarė pasirašyti taikos susitarimą, vakar naktį armėnus užklupo kaip žaibas iš giedro dangaus. Tarpininkaujant Kremliui, Armėnija sutiko Azerbaidžanui atiduoti beveik visą Kalnų Karabacho kontrolę. Likusioje dalyje armėnai taip pat sąlygų nebediktuos. Čia mažiausiai penkeriems metams įvedami beveik 2 tūkst. Rusijos karių, kurie iš Uljanovske esančių bazių nedelsiant pajudėjo regiono link karinės transporto aviacijos lėktuvais Il-76.
 „Aš priėmiau šį sunkų sprendimą tiek man, tiek mums visiems. Kartu su Rusijos ir Azerbaidžano prezidentais pasirašiau deklaraciją dėl karo užbaigimo šiandien 1 valandą ryto. Deklaracijos tekstas yra nepaprastai skausmingas tiek man, tiek mūsų žmonėms. Sprendimas priimamas remiantis gilia kovinės situacijos analize ir aptarus su geriausiais šios srities ekspertais“, – sako Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Tačiau armėnų šis pareiškimas neįtikino. Vos paskelbus apie susitarimą, tūkstančiai įsiutusių žmonių Jerevane šturmavo šalies parlamentą, premjerą vadindami išdaviku. Neva jis nuo pat pradžių slėpė sunkią padėtį fronto linijose ir ėjo ranka rankon su Rusija ir Turkija, kurios susitarė iš armėnų atimti Kalnų Karabachą.
Virš tūkstančio šalies karių žuvo dėl nieko. Dešimtys tūkstančių Kalnų Karabacho bėglių neteko namų. N. Pašinianas ginasi, kad nesutikus su reikalavimais dabar – visas Kalnų Karabachas būtų prarastas. „Azerbaidžano Respublika ir Armėnijos Respublika sustoja ties dabartinėmis pozicijomis išilgai Kalnų Karabacho kontaktinės linijos, o koridoriuje tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos Respublikos turi būti dislokuotos Rusijos taikos palaikymo pajėgos“, – pasakoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo tarpu Baku – šventė. Šalis atkeršijo Armėnijai už žeminantį pralaimėjimą Kalnų Karabacho kare, kuris prasidėjo žlungant Sovietų Sąjungai ir truko iki 1994 metų. Dėl to dešimtys, jei ne šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių buvo priversti palikti Kalnų Karabachą. Praėjus beveik 30-čiai metų istorija kartojasi, tik šį kartą namus palieka armėnai.
Be to, taikos susitarimas per Armėniją atidaro sausumos kelią tarp Turkijos ir Azerbaidžano. Jį saugos rusų taikdariai, tačiau Armėnijai tai dar vienas itin skaudus smūgis. Tad vargu ar nauja, demokratinių pokyčių siekusi šalies valdžia sugebės suvaldyti į istorinę krizę vis labiau nyrančią šalį.