Liepsnojančios Australijos vaizdai gniaužia kvapą visam pasauliui: genama stiprių vėjų, niekaip nebesustabdoma ugnies siena verčia nuodėguliais ir pelenais miškus, krūmynus, laukus, kaimus ir miestelius. Riaumojančios liepsnos veržiasi lygumomis lig pat pakrančių, kol atsiremia į vandenyno bangas.

Praėję metai buvo patys sausringiausi Australijoje per 119 metų nuo pat meteorologinių stebėjimų joje pradžios, ir užsitęsusi sausra laikoma svarbiausia katastrofiško masto miško gaisrų priežastimi. Stichijos šėlsmą skatino ir stiprūs vasariniai vėjai bei didelis karštis. Pavyzdžiui, Sidnėjuje sausio 4 dieną termometro stulpelis buvo pakilęs iki 48,9 laipsnių pagal Celsijų.

Gaisraviečių žemėlapis Australijoje pirmąją sausio savaitę. Scanpix nuotr.

Tradicinis miško gaisrų sezonas šįkart prasidėjo labai anksti, dar rugsėjo mėnesį. Australijoje tai pavasario metas. Keliose šalies valstijose kilę dideli miško gaisrai buvo tarsi įžanga į vėliau sekusią gamtinę katastrofą. Atėjus gruodžiui ir prasidėjus vasarai Australiją, ypač pietrytinę jos dalį, apėmė ugnies stichijos šėlsmas. Naujausiais duomenimis, gaisrai jau sunaikino mažiausiai 8,4 milijonus hektarų miškų ir krūmynų, apie 2 tūkstančius gyvenamųjų namų, 3 tūkstančius administracinių pastatų. Žuvo 24 žmonės, tačiau tikslus aukų skaičius nežinomas, nes nemažai asmenų laikomi dingusiais be žinios. Nuo sparčiai judančios liepsnų sienos žmonės gelbėjosi skubėdami prie pakrančių. Į vandenį subridusius nelaimėlius turėjo evakuoti Australijos karinio jūrų laivyno mažagrimzliai laivai. Žmonėms pasisekė – skirtingai nei gyvūnams. Niekas nežino, kiek miškų gaisruose pražuvo paukščių, žinduolių, roplių ir vabzdžių. Australų biologai skaičiuoja, kad šią vasarą vien tik Naujojo Pietų Velso valstijoje gaisrai pražudė apie pusę milijardo gyvūnų. Gaila, bet aukų bus dar daugiau: mokslininkų teigimu, nors daugumai paukščių ir stambesnių žinduolių pasisekė pabėgti nuo liepsnų, jie ateityje žus nuo maisto trūkumo ir sunaikintų miško buveinių.

Sunku įvertinti Australiją siaubiančios stichijos padarytą žalą. Ekonomistai skaičiuoja, kad ji jau dabar viršija 4,4 milijardus JAV dolerių, o juk vasara dar nesibaigė: gaisrų sezonas Australijoje paprastai trunka iki kovo pabaigos. Kas žino, kaip bus šiais metais – o gal dėl klimato kaitos pragariška vasara Australijoje išvis nesibaigs?