Dešimtmečius slapta laužiusi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), Maskva dėl jos žlugimo dabar apkaltino Jungtines Valstijas.

Pasiūlė Amerikai subręsti

Prieš kelias dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu pareiškė, kad, atsakydama į Jungtinių Valstijų sprendimą stabdyti savo dalyvavimą INF sutartyje, Maskva daro tą patį. „Partneriai amerikiečiai paskelbė stabdą savo dalyvavimą sutartyje, ir mes stabdome. Jie pareiškė kursiantys naujas raketas, ir mes darysime tą patį“, – sakė Rusijos vadovas.

Apie šį susitikimą pranešusios naujienų agentūros pabrėžė, kad V.Putinas pareikalavo nebeinicijuoti nusiginklavimo derybų su JAV. Jo teigimu, Vašingtonas visą laiką ieško dingsties demontuoti Europos saugumo sistemą ir nepalaiko jokių Rusijos pasiūlymų nusiginklavimo srityje. „Palauksime, kol mūsų partneriai subręs lygiateisiškam ir turiningam dialogui šia nepaprastai svarbia tema“, – pareiškė V.Putinas. Taip pat Rusijos vadovas teigė, kad jo šalis nesivels į brangiai kainuojančias ginklavimosi varžybas. Anot V.Putino, Rusija nedislokuos kituose pasaulio regionuose mažo ir vidutinio nuotolio raketų tol, kol ten neatsiras tokios JAV ginkluotės.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Maskva pažeidė INF susitarimą.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Maskva pažeidė INF susitarimą.

Šis susitikimas Kremliuje įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nuo vasario 2 d. pradeda pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą. Tokį sprendimą D.Trumpas paaiškino tuo, kad Rusija pati sulaužė šią sutartį. „Jungtinės Valstijos sustabdys Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų įsipareigojimų vykdymą ir pradės pasitraukimo iš šios sutarties procedūrą. Ji bus užbaigta per 6 mėnesius, nebent Rusija sugrįš prie sutarties laikymosi, sunaikindama visas sutartį pažeidžiančias raketas, raketų paleidimo ir su tuo susijusią įrangą“, – pareiškė D.Trumpas.

Iššūkis ir atsakas

INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. Vašingtone pasirašė tuometinis Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas ir tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, nuo Šaltojo karo pabaigos iki šiol buvo laikoma vienu iš kertinių Europos saugumo architektūros akmenų. Ši sutartis nutraukė kasmet vis labiau augusią įtampą tarp NATO ir Varšuvos sutarties bloko valstybių. Ją 1976 m. kovą įžiebė tuometinės Sovietų Sąjungos politinė ir karinė vadovybė, dislokuodama europinėje šalies dalyje vidutinio nuotolio raketas „RSD-10 Pioner“ su branduoliniais užtaisais. Šio tipo raketos, kurių nuotolis siekė nuo 4 700 iki 5 000 kilometrų, galėjo pasiekti NATO taikinius praktiškai visoje Vakarų Europoje.

Tuometinė JAV administracija, įvertinusi šį Sovietų Sąjungos žingsnį, priėmė jį kaip rimtą iššūkį Vakarų Europos ir NATO saugumui, tačiau iš pradžių nesiėmė jokių rimtesnių atsakomųjų veiksmų. JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjai nacionalinio saugumo klausimais ir Pentagonas manė, kad potencialią šių sovietinių raketų grėsmę galima atremti į Sovietų Sąjungos karines bazes nutaikytais strateginiais branduoliniais ginklais ir aviacijos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus, pajėgomis. Tačiau toks amerikiečių santūrumas kėlė rimtą nerimą Vakarų Vokietijos ir kitų NATO šalių vadovams. Juk „RSD-10 Pioner“ ir vėlesnės sovietinių branduolinių vidutinio nuotolio balistinių raketų modifikacijos Maskvai leido smogti netikėtą branduolinį smūgį NATO pajėgoms ir sunaikinti visą aljanso taktinių branduolinių ginklų arsenalą Europoje. Kadangi konvencinės Varšuvos pakto pajėgos kelis kartus viršijo NATO pajėgas Vakarų Europoje, karinio konflikto atveju be branduolinių ginklų likusi Vakarų Europa kažin ar būtų sugebėjusi rimčiau pasipriešinti sovietinių tankų armijų antplūdžiui iš Rytų. Nenuostabu, kad Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas 1977 m. pareikalavo NATO sąjungininkų įvertinti „RSD-10 Pioner“ raketų keliamą grėsmę aljanso narių saugumui. Tik po nesaugiais pasijutusių vokiečių Europoje spaudimo Vašingtonas galiausiai ėmėsi adekvačių branduolinio atgrasymo priemonių: 1979 m. gruodį NATO priėmė sprendimą dislokuoti Europoje JAV branduolines vidutinio nuotolio raketas „Persching-II“ ir „Gryphon“, kurios galėtų pasiekti taikinius europinėje Sovietų Sąjungos dalyje.

Iš sausumos leidžiamų 2 500 kilometrų nuotolio Rusijos sparnuotųjų raketų, dislokuotų prie Kaliningrado, Kapustin Jaro, Irkutsko ir Selichino, aprėpties rajonai.

Įrėmė atominius pistoletus

Taigi paskutinįjį Šaltojo karo dešimtmetį dvi karinės galybės Europoje, vaizdžiai kalbant, įrėmė viena kitai į galvą po branduolinį pistoletą. Išties – iš Vakarų Europos ar Sovietų Sąjungos bei jos tuometinių sąjungininkių teritorijos paleistos vidutinio nuotolio raketos po dešimties ar keliolikos minučių būtų pasiekusios numatytus taikinius. Dėl techninės klaidos ar nesankcionuotų veiksmų dešimtys Europos didmiesčių galėjo sudegti žaibiško atominio smūgio liepsnose. Laiko pastebėti klaidą, atšaukti ataką ar pasislėpti nuo radiacijos bent iš dalies apsaugančiose slėptuvėse faktiškai nebūtų likę.

Ši bauginanti situacija, apie kurią šiandien labiausiai primena kino filmai apie Šaltąjį karą, netikėtai gali pasikartoti. Nuo 2000-ųjų pradžios JAV žvalgyba pradėjo fiksuoti Rusijos kariuomenės bandymus, kuriuose buvo naudojamos INF sutarties uždraustų raketų modifikacijos. Tai, kad Rusija kuria vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas, NATO šalių žvalgybai buvo žinoma jau keliolika metų. Nebuvo paslaptis ir atsainus Kremliaus požiūris į tarptautines sutartis. Pasak JAV spaudos, per keliolika praėjusių metų Amerikos valdžios atstovai bent 30 kartų reiškė pretenzijas rusams dėl INF sutarties pažeidimų. JAV žvalgyba ir Pentagonas fiksuodavo Rusijos raketiniuose poligonuose vykdytus sparnuotųjų raketų bandymus, žinojo jų telemetrinius duomenis, kurie neleido abejoti, kad naujų raketų techniniai parametrai prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams. Tačiau prezidento Baracko Obamos administracija nedrįso imtis jokių atsakomųjų veiksmų ir patylomis taikstėsi su įžūlėjančiu Kremliaus elgesiu. Kai Rusijoje, pasak JAV žvalgybos, pernai buvo dislokuotas jau ketvirtas INF sutartį pažeidžiančių vidutinio nuotolio sparnuotųjų raketų 9M729 divizionas, Vašingtono kantrybė trūko. Prezidentas D.Trumpas pareiškė nematantis prasmės laikytis INF sutarties, jeigu jos seniai nesilaiko pati Rusija.

Kremliaus reakcija į šią žinią buvo labai nuspėjama: jis vėl griežtai neigė tai, kas akivaizdu, ir bandė visą kaltę suversti pačiam Vašingtonui. Esą INF sutartį galbūt pažeidinėja Rumunijoje dislokuotos JAV priešraketinės gynybos sistemos raketos naikintojos (nors jos išvis neturi kovinių galvučių), be to, rusiškų raketų 9M729 maksimalus skrydžio nuotolis tėra 480 kilometrų, tai yra, nesiekia INF sutarties apibrėžtos maksimalios 500 kilometrų ribos. Ir ginkluotės ekspertai, ir politikai, ir apžvalgininkai supranta, kad tai tik atsikalbinėjimas. Teigiama, kad Rusija griebėsi naujų branduolinių vidutinio nuotolio raketų gamybos dėl Kinijos jai keliamos grėsmės. Kinijos, skirtingai nei Rusijos, iki šiol nesaisto jokie vidutinio nuotolio sparnuotųjų ar balistinių raketų naudojimo tarptautiniai įsipareigojimai. Tokios kiniškos raketos gali pasiekti strateginius taikinius ne tik Sibire, Urale ar Tolimuosiuose Rytuose, bet faktiškai visoje Rusijos teritorijoje.

Tačiau tai, kad Rusija Kaliningrado srityje dislokuoja branduolinius užtaisus gabenti galinčias raketas „Iskander“, pasiekiančias Varšuvą, Berlyną, Kopenhagą, negali nekelti susirūpinimo NATO sostinėms. Europa vėl atsidūrė rusiškų vidutinio nuotolio raketų taikiklyje – ir Kremliaus dėl to netrukus net ir formaliai nesaistys jokie įsipareigojimai. Po 30 metų Europai vėl į galvą įremtas rusiškas branduolinis pistoletas. Įdomu, kaip ji reaguos: suglebs iš baimės ar vis dėlto ras savyje jėgų išsitraukti savigynai skirtą ginklą?