Tai nėra keista: epidemija palietė visą pasaulį, ji grasina žmonių gyvybėms, ji kelia daug klausimų, kurie liečia ne tik kovą su epidemija siaurąja to žodžio prasme, bet ir bendrą žmonių socialinį, ekonominį ir politinį gyvenimus.

Kai kuriomis problemomis, kurios dėl koronaviruso iškrito iš einamųjų darbų sąrašo, užsiimti jau vėlu. Kitos liks aktualios arba taps dar aktualesnės ir dar sunkiau išsprendžiamos. Yra ir kelios valstybės, kurios galimai naudojasi tuo, kad visų dėmesys prikaustytas prie Covid-19, kad sustiprintų savo pozicijas. BBC išskyrė penkias pagrindines problemas, su kuriomis vienaip ar kitaip teks susidurti jau artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais, kuomet kiek atslūgs susidomėjimas pandemija.

Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties terminas baigsis kitų metų vasarį. Tai buvo paskutinis didelis ginkluotės kontrolės susitarimas, kurį dar paveldėjome nuo Šaltojo karo laikų.

Jis gali būti pratęstas abipusiu sutarimu, tačiau laiko tam lieka jau visai nedaug. Jeigu tai neįvyks, kils reali grėsmė, kad nesant užkardymo mechanizmų ir trūkstant skaidrumo prasidės naujos branduolinės ginkluotės lenktynės. Grėsmė auga dėl naujos, slaptos ginkluotės, tokios kaip viršgarsinės raketos, kūrimo. Sukurti naują tokio svorio dokumentą laiko liko nelabai daug.

Rusija lyg ir demonstruoja pasirengimą atnaujinti sutartį, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra pasirengusi pasitraukti iš jos, jeigu neprisijungs ir Kinija. Pastaroji šiuo metu nerodo nė mažiausio noro.

Krizė, kilusi kuomet JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo 2015-aisiais, netrukus gali dar labiau paaštrėti. Kol kas galioja JT embargas, draudžiantis tiekti Iranui įvairias šiuolaikines ginkluotes. Tačiau jo galiojimas baigiasi šių metų spalio 18-ąją. JAV neabejotinai sieks jo pratęsimo, o Irano prezidentas Hassanas Rouhani jau pagarsino skaudžiomis tokio veiksmo pasekmėmis. Tiesa, Rusija, greičiausiai, vetuos šį siūlymą.

Tokiu atveju Baltieji rūmai tikisi pritraukti savo sąjungininkus Europoje, kad būtų pritaikytos plataus masto ekonominės sankcijos Iranui, jeigu šis atsisakys laikytis susitarimo. JAV nuo 2018-ųjų gegužės spaudžia Iraną laikytis sutarties, kurią pastarasis ne sykį pažeidė.

Jeigu suinteresuotų konflikto šalių politika nesikeis, JAV ir Irano santykiai tik blogės. Izraelio planai aneksuoti Vakarų Krantą Izraelio rinkimų maratonas jau eina į pabaigą. Premjeras Benjaminas Netanyahu, nors ir patyręs keletą skaudžių smūgių, išsaugojo savo postą valdžioje. Nepaisant kilusios baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu grėsmės – o gal kaip tik todėl – B. Netanyahu ir toliau tęsia prieštaringai vertinamą nacionalistinę programą, į kurią įtrauktas ir Vakarų Kranto aneksijos klausimas.

Tai galėtų galutinai palaidoti perspektyvą sukurti Palestino dvi valstybes, apie kurias buvo kalbama ir Donaldo Trumpo taikos plane. Daugelis ir toliau regi šiame šioje idėjoje vienintelę, nors ir labai silpną, viltį išlaikyti taiką tarp Izraelio ir palestiniečių.

Palestiniečiai garsiai piktinasi, o kai kurios valstybės išreiškia nerimą, kitos grasina Izraeliui sankcijomis. Tačiau lemiama, kaip ir daugeliu atvejų, bus JAV pozicija: ar bus Izraeliui įjungta žalia šviesa, ar patariama geriau susilaikyti? Kol kas Vašingtonas suteikia dviprasmių minčių. Pasitaikė pasisakymų, kad gali būti palaiminta kai kurių Vakarų Kranto teritorijų aneksija mainais į derybų dėl Palestinos valstybės pradžią.

Kai kurie analitikai mano, kad B. Netanyahu, pasinaudojęs Vakarų Kranto tema norėdamas mobilizuoti savo nacionalistinį elektoratą, dabar gali kiek pristabdyti, o tam galimai padėtų ir JAV pozicija. Breksitas: vis dar aktualu Daugelis jau ir pamiršo šitą žodį. Tačiau laikas toliau tiksi: pereinamasis laikotarpis, kurio metu Didžioji Britanija ir ES turi sutarti dėl ateities santykių, baigiasi gruodžio 31-ąją. Prasidėjusios derybos buvo tik pradinėje stadijoje, o dabar dėl pandemijos išvis tarsi pakibo ore. Boriso Johnsono vyriausybė net neužsimena apie galimybę pratęsti jas po Naujųjų metų.

Koronaviruso pandemija sukūrė naują situaciją: visiems gresia ekonominė krizė, iš kurios teks gelbėtis ilgus metus. Galų gale, tiek patiems britams, tiek ir europiečiams ši tema paprasčiausiai nusibodo.

 Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES gana įtemptoje ekonominėje situacijoje ir dar mažiau draugiško pasaulio kontekste. Neaišku, kiek tai paveiks abi derybines puses siekti kompromiso. Kol kas bendros kalbos rasti nepavyksta. Briuselis reikalauja, kad būtų išsaugoti glaudūs ekonominiai ryšiai, milžiniškos prekybos apimtys, kurios yra itin svarbios abiem pusėms. Tam Didžioji Britanija turi laikyti tam tikrų ES taisyklių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

Londonas tuo metu tvirtina, kad ES nenori suvokti, kad Didžioji Britanija dabar jau yra visiškai nepriklausoma valstybė, kuri nesirengia aukoti kokios nors savo nepriklausomybės dalies. Nepavyksta pasiekti rimtesnių susitarimų ir konkrečiais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, žuvininkystės. Londono tuo pačiu metu laukia ir kiti iššūkiai: kiek solidarizuotis su JAV? Kaip stipriai galima stoti į konfrontaciją su Kinija? Pasirinkimas bus daug sunkesnis, negu jis buvo prieš pandemijos krizę.

Kovą su pandemija galima vertinti kaip pasaulinės bendruomenės pasirengimą kartu spręsti, galimai, didžiausią ir sudėtingiausią globalią problemą – klimato kaitą. Kalbant apie tarptautinė bendradarbiavimą, kol kas patirtis yra tikrai nevienareikšmė. Ir sunkumai, kuriuos paliks epidemija, viską tik apsunkins. JT klimato kaitos konferencija, turėjusi lapkritį vykti Glazge, jau perkelta į kitus metus. Tačiau esminės problema čia, aišku, ne derybų proceso atnaujinime. Kaip pasikeis žmonių mąstymas? Ar grįš ankstesnis klausimo svarstymo svarbos ir skubos jausmas? Kiek pasaulis bus pasirengęs reaguoti į greitai besikeičiantį klimatą? Šie klausimai kol kas neturi atsakymo.

Skelbti