Tačiau didžiojoje politikoje buvo karą išgyvenusi karta. Vienas jos atstovų, konservatorius Edwardas Heathas, per karą buvo artilerijos karininkas. E. Heathas tikėjo, kad nuo jo matytų karo baisumų gali apsaugoti tik suvienyta Europa.

Didelių jo pastangų dėka JK du kartus – 1963 ir 1967 – kreipėsi su prašymu stoti į EEB, bet nebuvo priimta dėl generolo Charles`io de Gaulle`io veto. Mat jis įsivaizdavo, jog JK bus amerikiečių Trojos arklys, per kurį jie valdys EEB. Britus atstūmė generolas, kurį jie priglobė per karą ir kuriam padėjo sustiprėti.

Po kelerių metų Ch. de Gaulle`is pasitraukė iš scenos, o E. Heathas tapo JK ministru pirmininku. 1973 m. JK įstojo į EEB. Tačiau ir tada vyriausybėje buvo ministrų, galvojančių, kad nereikia stiprių ekonominių ryšių su Europa.

Po metų rinkimus laimėję leiboristai 1975 m. organizavo referendumą: „Ar Didžioji Britanija turi likti Europos Bendrijoje?“. Virš 67 proc. balsavo „Taip“, o beveik 33 proc. norėjo išstoti.

Prie šio klausimo vėl sugrįžta 1990 m., kai prasidėjo debatai dėl europinio Valiutų kurso mechanizmo taikymo Didžiojoje Britanijoje. Premjerė Margaret Thatcher teigė, kad svarą sureguliuos rinka, o finansų, vėliau – užsienio reikalų ministras Johnas Majoras buvo svaro pririšimo prie vokiečių markės šalininkas. Tais pačiais metais J. Majoras tapo premjeru.

Kai per „juodąjį trečiadienį“ 1992 m. rugsėjo 16 d. JK pasitraukė iš susitarimo ir „atrišo“ svarą, šis iškart krito 15 proc. markės atžvilgiu ir net 25 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Prieš keletą mėnesių tokį scenarijų numatęs George`as Sorosas iš šios krizės uždirbo virš milijardo svarų.

Nors JK vyriausybė aiškino, kad dėl visko kalti valiutų perpardavinėtojai ir tik savo kailio žiūrėjusi Vokietija, vėl pabudo ilgai snaudęs euroskepticizmas. Galiausiai jis atvedė prie pirmos parlamentinės euroskeptikų partijos UKIP (Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija) atsiradimo. Ji kilusi iš 1991 m. įsteigtos Antifederalistų lygos.

2010 m. rinkimus laimėjo konservatoriai, ir Davidas Cameronas tapo premjeru. Per dvejus metus jo partijos reitingai smuko. Gelbėdamas padėtį prieš rinkimus ir gesindamas įtampas dėl santykių su ES pačioje partijoje, D. Cameronas 2013 m. pažadėjo referendumą dėl narystės ES. Dėl partijos jis apskaičiavo gerai – po 2015 m. rinkimų konservatoriai sudarė vyriausybę jau be koalicijos partnerių.

Racionalus protas ir statistika rodė, kad Jungtinei Karalystei buvimas ES yra naudingas. Net euroskeptikai galvojo, kad 2016 m. referendume laimės ES šalininkai.

Verta prisiminti, kad tuomet ypač gerai informuota vidaus reikalų ministrė Theresa May buvo ES šalininkų stovykloje. Dabar ji vadovauja įstrigusiam išstojimo procesui, kuris drebina Jungtinės Karalystės pamatus. Likus mažiau nei 70 dienų, niekas nežino, kuo baigsis neplanuotas „Brexitas“.

Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.