NATO pajėgų pratybos ties Nemirseta

Baltijos šalys neturėtų nerimauti dėl galimo Rusijos karinių pajėgų puolimo. Rusijos karinė ir politinė vadovybė veikiau panaudos kitokį ardomųjų operacijų prieš savo kaimynes scenarijų, teigia JAV gynybos analitikas.

Silpniausia grandis

Tarptautinio saugumo problemas nagrinėjantis JAV žurnalas „The National Interest“ prieš kelias dienas paskelbė Jungtinių Valstijų Karinių oro pajėgų akademijos mokslo darbuotojo Maxwello Stanglo straipsnį, kuriame jis nagrinėja argumentus, kodėl Rusija nepradės konvencinio karo prieš Baltijos valstybes. Tai dar viena proga susipažinti su Vakarų gynybos analitikų požiūriu į mūsų regiono saugumo problemas, kurios iš šalies ko gero atrodo šiek tiek kitaip nei mums patiems, kartais pernelyg giliai įklimpusiems į giliai išvažinėtas politinės retorikos, propagandos ir užsienio politikos vėžes.

M.Stanglas primena, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo tarptautinė bendruomenė tikėjosi, jog karinė grėsmė visai Eurazijai, siejama su Maskvos planais ir veiksmais, pagaliau išnyks. Tačiau Rusijos Federacija po kurio laiko vėl pasuko šaltojo karo apkasų pusėn, besigriebusi agresyvių veiksmų savo kaimynių atžvilgiu – ji siekė išvengti NATO aljanso plėtimosi į kitas posovietines šalis, buvusias sovietinės imperijos respublikas. 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karas, po kurio nuo pastarosios buvo atplėšta Pietų Osetija ir Abchazija, Krymo okupacija ir aneksija 2014 metais bei nepaskelbtas karas Rytų Ukrainoje aiškiai patvirtino, kad Rusija pasitaikius progai yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą, kad destabilizuotų integracijos su Vakarais kursą pasirinkusias savo kaimynes.

Nemažai valstybių vadovų būgštauja, kad tokių veiksmų Kremlius gali imtis ir prieš Baltijos šalis, teigia analitikas. Nors Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO aljanso narės, Rusijai jos gali atrodyti kaip silpniausia šios organizacijos grandis, kurią nutraukus būtų galima pademonstruoti NATO kolektyvinės gynybos bejėgiškumą: ar kitos aljanso narės ryšis pradėti kad ir lokalų, bet branduolinį konfliktą dėl trijų mažų valstybių, kurių gyventojų skaičius prilygsta vienam Europos didmiesčiui? Vis dėlto esą yra labai abejotina, kad smūgio iš pasalų taktiką pamėgusi Rusijos karinė ir politinė vadovybė imtųsi atviros karinės konfrontacijos su Baltijos šalimis – kad ir kokiu pretekstu. Būsima agresija, jeigu ji iš tiesų planuojama, veikiau bus panaši į hibridines karines atakas, rašo autorius. Karo tyrimų instituto, nepriklausomo JAV tyrimų centro, ekspertų teigimu, Rusijos karinės pajėgos europinėje šalies dalyje dislokuotos taip, kad galėtų veikti įprastinio karo sąlygomis Ukrainoje ir vykdyti hibridinio karo veiksmus Baltijos šalyse. O tai esą neatitinka tikėtino galimų agresyvių Rusijos žingsnių savo kaimynių atžvilgiu šiuose karo veiksmų teatruose, kurių galimybes bando įvertinti Vakarų šalių lyderiai.

Skaičiai – dar ne viskas

Rusijos kariuomenė paprasčiausiai nepasirengusi arba nėra tinkamai dislokuota, kad galėtų pradėti gerai suplanuotą Baltijos šalių puolimą naudojant įprastinio, arba konvencinio, karo priemones, mano analitikas. Rusijos karinių pajėgumų, esančių pakankamai arti nuo Baltijos valstybių sienų, kad būtų galima imtis greito ir veržlaus puolimo, nepakanka. Daugumai šių karinių formuočių prireiktų skirti daug laiko ir resursų mobilizacijai. Kad puolimo operacija būtų sėkminga, prireiktų didelės apimties ir sudėtingo karinių pajėgumų perdislokavimo, transporto priemonių bei reikiamos technikos sutelkimo. Visa tai be jokių abejonių atkreiptų NATO karinės žvalgybos dėmesį ir perspėtų apie galimą puolimą. Tuo tarpu dabartinis Rusijos pajėgų išdėstymas Baltijos šalių kaimynystėje veikiau byloja apie rengimąsi hibridiniam karui prieš šias šalis, teigia M.Stanglas.

Už galimas Rusijos karines operacijas šiame regione būtų atsakinga Vakarų karinės apygardos vadovybė. Jos žinioje yra visos karinės pajėgos, dislokuotos vakarinėje šalies dalyje, įskaitant Kaliningrado anklavą Lietuvos ir Lenkijos pašonėje. Nors Vakarų apygardoje yra oro, karinio jūrų laivyno ir sausumos pajėgų daliniai, disponuojantys kibernetinių, branduolinių ir elektroninių ginklų kompleksais, vis dėlto karinio personalo ir karinės technikos kiekis šiame regione bei jų išdėstymas esą neleidžia netikėtai užpulti Baltijos šalių. Remiantis 2017 m. duomenimis, šalia Baltijos šalių yra dislokuotos 22 kovinės brigados ir daugiau nei 1 200 karo lėktuvų. Tai anaiptol ne menka karinė galia, tačiau skaičiai dar reiškia ne viską, teigiama straipsnyje.

Jei darytume prielaidą, kad Rusija rytoj planuoja pradėti karinį įsiveržimą į Baltijos šalis, turėtume įvertinti, kad tik nedidelė karinių pajėgų dalis yra sutelkta atakai tinkamose vietose. Regione yra pakankamai šarvuotųjų ir motopėstininkų brigadų. Vienintelė 76-oji desantinė šturmo divizija Pskove pajėgi imtis netikėtos atakos. Ji dislokuota vos už 32 kilometrų nuo sienos su Estija, galėtų pasitelkti karinę transportinę aviaciją (pavyzdžiui, „Il-76“) ir sraigtasparnius „Mi-8“, „Mi-17“ bei „Mi-24“ staigiam Baltijos šalių puolimui. Nors ši brigada, įgijusi kovinės patirties Ukrainos rytuose, yra pajėgi surengti greitą antpuolį, ji neturi sunkiosios ginkluotės bei karinės įrangos, būtinos ilgalaikei puolamajai operacijai prieš NATO pajėgas. Ši brigada skirta greitam ir veržliam išsiskleidimui operacijos rajone, o ne ilgalaikiams mūšiams su gerokai pranašesnėmis priešininko pajėgomis, tokiomis kaip šarvuotoji NATO brigada, teigia ekspertai. Kad būtų galima užtikrinti sklandžią puolamąją operaciją, Rusijos karinėms pajėgoms teks mobilizuoti savo šarvuotąsias ir mechanizuotąsias brigadas, taip dar labiau padidinant konvencinio karinio konflikto mastą. O Putinas žino, kad puolimas įprastinėmis pajėgomis įstrigs po susidūrimo su NATO karine aviacija.

Laikas suprasti

Užuot ruošęsi atviram konvencinių pajėgų puolimui, rusų generolai gali pasitelkti labiau nuspėjamą, logišką ir mažiau rizikingą būdą naudojant hribridinio karo taktiką, kuris jau buvo išbandytas Kryme ir Ukrainos rytuose, teigia M.Stanglas. Paskatinęs rusakalbių gyventojų mažumas Baltijos šalyse pereiti Rusijos pusėn, Putinas galėtų šiuos atskilusius anklavus aprūpinti ginklais ir reikiama technika ginkluotam maištui surengti, kaip tai buvo padaryta 2008 m. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Gruziją. Tokiu atveju Pskovo desantinė šturmo divizija dėl didelio savo ekspedicinio potencialo ir galimybės greitai pradėti kovinius veiksmus idealiai tiktų operacijoje prieš Baltijos šalis. Toks karo veiksmų pobūdis, pasak analitiko, pakirstų vienos iš NATO šalių stabilumą ir gynybos galimybes, galbūt ir viso aljanso gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje, o juk to ir reikia Putinui.

Nereikia pamiršti ir kibernetinio karo priemonių – elektros tinklų, naftotiekių, komunikacijų tinklų ar kitų svarbiausių infrastruktūros dalių sutrikdymas ar „išjungimas“ galėtų sukelti ne mažesnę suirutę nei šalies teritorijoje pasirodę ginkluoti vyrai kamufliažo uniformomis. Tokių karo metodų naudojimas kelia Vakarams visą kompleksą rimtų problemų, teigiama straipsnyje. Jei per valstybės sieną ima brautis tankai, tai jau akivaizdus NATO narės užpuolimas, faktiškai aktyvuojantis 5-ąjį NATO sutarties straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Tačiau kaip būtų hibridinio karo scenarijaus atveju, ypač turint galvoje, kad dabartinės JAV administracijos atstovai yra ne kartą viešai išsakę savo abejones dėl NATO aljanso vertingumo ir atitikimo Amerikos interesams? Sukelti chaosą hibridinio karo priemonėmis – būtent tai pasiekti nori Putinas. Ir Rusijos šansai pasiekti sėkmę šiuo atveju yra didesni, nei dauguma NATO šalių yra pasiruošę tai pripažinti, rašo M.Stanglas.

Nors Rusija gali pasinaudoti įvairiomis hibridinio karo priemonėmis, tai dar nereiškia, kad NATO neturi kuo ir kaip duoti tvirtą atkirtį. Baltijos šalyse NATO yra dislokavusios priešakines kovines grupes. Šie koviniai vienetai yra pirmoji gynybos linija prieš bet kokio pobūdžio Rusijos puolimą, tačiau dėl savo mažumo jie gali būti efektyviai naudojami tik trumpą laiką. Analitiko teigimu, iš esmės tokia sulaikymo jėga galėtų sulėtinti Rusijos puolimą ne daugiau nei trims dienoms, kol atvyks NATO pajėgų pastiprinimas.

Tiesą sakant, šiuo metu Baltijos šalių karinės pajėgos ir jose dislokuoti NATO sąjungininkų daliniai yra blogai pasiruošę tiek atviram, tiek ir hibridiniam Rusijos puolimui, mano analitikas. Anot jo, Vakarų kariniai strategai turi reorganizuoti savo karines formuotes ir išdėstyti jas taip, kad hibridinio karo atveju jos galėtų duoti atkirtį rusams kuo efektyviau. Atviro Baltijos valstybių puolimo scenarijai dabar esą antraplaniai. Rusija nerizikuos pradėti atviro karinio konflikto net ir su mažiausia NATO šalimi, tačiau ji gali rimtai imtis karo su Vakarais scenarijaus, kai veikiama ties neaiškia taikos ir karo riba. Išprovokuotų etninių neramumų, ginkluoto maišto, diversinių operacijų Baltijos šalyse variantams Vakarų kariškiai dar nėra tinkamai pasiruošę. Vakarų šalių lyderiams laikas suprasti, kad Rusijos hibridinio karo su Baltijos valstybėmis tikimybė yra itin didelė, ir jei nebus imtasi atsakomųjų priemonių, jį laimėti tikrai gali Putinas, teigia autorius.

 

Parengė Arvydas Praninskas