Pirmojo šių metų pusmečio Rusijos ekonominės raidos rodikliai rodo, kad jos ūkis – nelyg milžinas molinėmis kojomis, kurios jau nebepajėgia išlaikyti kūno. Ir tai anaiptol ne koronaviruso pandemijos pasekmė, teigia apžvalgininkai.

Struktūrinė krizė

Lenkijos savaitraštis „Gazeta Polska“, apžvelgdamas dabartinę Rusijos ekonomikos būklę, konstatuoja lėtą suirusios ekonominės sistemos merdėjimą. Sistemines šios šalies ekonomikos bėdas esą dar labiau sustiprino pavasarį dėl koronaviruso plitimo įvestas karantinas. Kitoje situacijoje ko gero dar būtų galima imtis kokių nors priemonių ekonominiam augimui paskatinti, tačiau problema ta, kad, viena vertus, Rusijos vyriausybė to nepadarys, kita vertus, tokios priemonės neduos bent kiek rimtesnių rezultatų, nes šalies ekonomika pernelyg atsilikusi, o prezidentas Vladimiras Putinas per daugelį metų nepadarė nieko jai modernizuoti, teigia „Gazeta Polska“.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, dabar vadovaujantis Audito rūmams, mano, kad šalies ekonomika nugrimzdo į stagnaciją, o vyriausybė, norėdama paskatinti ekonominį augimą, turėtų padidinti investicijas į švietimą ir sveikatos apsaugą. Pasak jo, investicijų apimtis turėtų siekti 1 proc. Rusijos BVP, t. y. maždaug 20 mlrd. JAV dolerių. A.Kudrinas pareiškė, kad jeigu šalies BVP šiemet susitrauks, kaip manoma, 5 proc., Rusijos ekonomikos augimo tempai per artimiausius 10 metų sieks vos po 1 proc. Liepos viduryje A.Kudrinas pabrėžė, kad tai labai žemas rodiklis. Jo manymu, Rusija turi potencialių galimybių pasiekti 3–5 proc. metinių ekonomikos augimo tempų, tačiau šalies vyriausybė esą nesiima tam būtinų žingsnių. Tikėtis, kad jie vis dėlto bus padaryti, pasak jo, neverta, nes prioritetas iki šiol lieka tas pats – vadinamųjų jėgos struktūrų ir Kremliui artimų oligarchų finansavimas. Eilinių piliečių interesai ir makroekonominiai rodikliai tebėra antraeilės svarbos. Didžiausia problema dabar yra ta, kad, pasak buvusio finansų ministro, krizė susijusi ne tik su koronaviruso pandemija – ji esanti struktūrinio pobūdžio: Rusijos ekonomika, kurios aukštų naftos kainų laikotarpiu V.Putinas taip ir nereformavo, ir toliau lieka priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto.

Ekonominiu sunkmečiu, augant nedarbui ir mažėjant algoms, Rusijoje pastebimai padaugėjo pompastiškų karinių paradų.

Užgriuvo sunkūs laikai

Suprantama, labiausiai Kremlių turėtų jaudinti Rusijos bendrovių, kurių veikla paremtas šalies energetinis sektorius, o tai reiškia, kad ir visa ekonomika, finansinė būklė, rašo „Gazeta Polska“. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės „Gazprom“ grynasis nuostolis sudarė 116,249 mlrd. rublių arba maždaug 1,62 mlrd. JAV dolerių. Šio smūgio Rusijos dujų milžinei stiprumą galima įvertinti palyginus pirmojo ketvirčio ekonominės veiklos rodiklius per kelis pastaruosius metus. Nereikėtų pamiršti, kad pirmąjį ketvirtį dar trunka šildymo sezonas, gamtinių dujų poreikis būna didesnis tiek pačioje Rusijoje, tiek ir rusiškas dujas importuojančioje Europoje. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio–kovo mėnesiais „Gazprom“ uždirbo 7,48 mlrd. JAV dolerių pelno. Dabar „Gazprom“ skola yra išaugusi iki 520 mlrd. dolerių. Dar daugiau: neverta abejoti, kad antrojo metų ketvirčio rezultatai bus dar blogesni.

„Gazprom“ pajamos iš dujų eksporto per pirmuosius 5 šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 53 proc. Sausio–gegužės mėnesiais bendrovė už eksportuojamas gamtines dujas gavo apie 9,7 mlrd. dolerių. Eksporto apimtys sumažėjo 23 proc. ir siekė 73 mlrd. kubinių metrų. Gegužės mėnesį „Gazprom“ pardavė į užsienį 11,9 mlrd. kubinių metrų dujų, už jas gavo 1,12 mlrd. dolerių, t. y. 15 proc. mažiau nei balandį. Viskas rodo, kad 2020-ieji „Gazprom“ bendrovei bus dar blogesni nei praėjusieji. 2019 m. „Gazprom“ eksportavo į vadinamojo tolimojo užsienio šalis (įskaitant Kiniją) 199,2 mlrd. kubinių metrų dujų, arba 1,3 proc. mažiau nei šia prasme rekordiniais 2018 m. Eksportas į artimojo užsienio valstybes pernai išaugo 2,2 proc. ir pasiekė 37,7 mlrd. kubinių metrų.

Tik savo poreikiams?

Krizė smogė ir Rusijos suskystintų gamtinių dujų gamybos šakai, skelbia „Gazeta Polska“. Bendrovių „Sakhalin Energy“ ir „Jamal SPG“ pajamos per pirmuosius 5 šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 16 proc. Nekoks vaizdelis ir naftos eksporto sektoriuje. Pablogėjo visi rodikliai: rusiškos naftos eksporto apimtys šių metų sausio–gegužės mėnesiais nusmuko 33 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, uždirbta iš viso 33,7 mlrd. dolerių. Fizine apimtimi eksportas sumažėjo 3 proc. iki 104,4 mln. tonų. Smarkus pajamų smukimas susijęs su pasaulinėje rinkoje kritusiomis naftos kainomis. Naftos produktų eksportas sausio–gegužės mėnesiais sumažėjo 1 proc. iki 60,14 mln. tonų, o pajamos iš jų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 23 proc. (jos siekė 22,2 mlrd. dolerių).

Be to, Rusijai iškilo pavojus netekti ankstesnės pozicijos pasaulinėje naftos rinkoje, nes jos naftos telkiniuose dabar iš esmės teliko tik sunkiai išgaunama nafta. Specialistų skaičiavimais sunkiai pasiekiama nafta dabar gali sudaryti net 70 proc. visų eksploatuojamų rusiškos naftos išteklių. Net pats energetikos ministras Aleksandras Novakas pernai prognozavo, kad iki 2035 m. Rusija bus priversta 40 proc. sumažinti naftos gavybą.

Tolesnės galimybės pildyti šalies biudžetą pajamomis iš gamtinių dujų eksporto taip pat neatrodo šviesios. Nebėra galimybės žymiai padidinti dujų tiekimą magistraliniais dujotiekiais, be to, vyriausybei tenka subsidijuoti suskystintų gamtinių dujų eksportavimo projektus. Faktiškai pelno jie neduoda, Rusija neturi šansų ateityje tapti pasaulio lydere suskystintų gamtinių dujų rinkoje, rašo „Gazeta Polska“. Šia prasme perspektyva atrodo niūri: esą visiškai įmanomas ir toks scenarijus, kad iki 2035 m. Rusijos Federacija taps šalimi, išgaunančia naftą bei dujas tik savo pačios poreikiams ir neeksportuojančia jų į pasaulinę rinką.

Pertekliaus ir trūkumas

Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies BVP antrąjį ketvirtį sumažės 9,5–10 proc. Daugelis ekonomikos sektorių balandžio mėnesį išsiskyrė pačiais žemiausiais rodikliais, tačiau nuo gegužės pradžios jie ėmė kilti. Vis dėlto Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad nepaisant to Rusijos ekonomikos smukimas 2020 m. sieks 6,6 proc. Kai kurių tarptautinių organizacijų ekspertų vertinimais, ji iki prieškrizinio laikotarpio rodiklių sugrįš ne anksčiau nei 2024 m. pabaigoje ir išliks viena iš lėčiausiai atsigaunančių pasaulio ekonomikų. Taip pat prognozuojama, kad ekonomikos nuosmukis antrąjį ketvirtį bus ne toks optimistiškas, kaip mano Rusijos centrinis bankas, ir viršys 15 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį Rusijoje vėl – jau trečią ketvirtį iš eilės – užfiksuotas pramonės produkcijos mažėjimas. Birželį jis siekė 9,4 proc., gegužę – 9,6 proc. Pirmiausia tai sietina su naftos kainų krize, o taip pat anglių ir dujų paklausos sumažėjimu. Naudingųjų iškasenų gavyba sumažėjo 14,2 proc. Nedarbo lygis Rusijoje pasiekė didžiausią žymą per pastaruosius 10 metų. Darbo jėgos paklausa sumažėjo 20 proc. Maisto produktų vartojimas smuko penktadaliu, paslaugų – 40 proc. Jei stambios valstybinės įmonės dėl karantino metu įvestų ribojimų gali tikėtis paramos iš valstybės, smulkiajam ir vidutiniam verslui apie ją belieka tik svajoti. Dar mažiau vilčių į valstybės pagalbą turėtų dėti eiliniai šalies piliečiai, teigia savaitraštis. Pirmąjį šių metų pusmetį fizinių asmenų bankrotų skaičius išaugo 47 proc., prekybos tinklų apyvarta balandį sumažėjo 23 proc., gegužę – 20 proc. Be to, antrąjį ketvirtį Rusijos gyventojai rekordiškai mažai uždirbo – atlyginimų mažėjimas buvo pats didžiausias nuo 1998 m. krizės. Balandžio–birželio mėnesiais realios gyventojų pajamos susitraukė 8 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Ekonomine prasme Rusija yra milžinė molinėmis kojomis – koronaviruso pandemija ir naftos rinkos krizė tą pademonstravo labai aiškiai, rašo „Gazeta Polska“. Dar pernai šalies biudžetas buvo perteklinis, tačiau jau šiais metais jam gresia didelis deficitas. Iš inercijos judanti, bet jau vis labiau stabčiojanti Rusijos ekonomika dabartinių politinių, socialinių, finansinių ir klimatinių iššūkių akivaizdoje nenuteikia viltingai.