Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje antradienį signalizavo savo pasirengimą įgyvendinti Paryžiuje vykusio Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimo sprendimus. Tačiau ukrainiečių pusė optimizmu netryško, o tai reiškia, kad faktiškai jokių rimtesnių pokyčių nebus - separatistų kontroliuojamos teritorijos realiai tampa amžiams įšaldyto konflikto zona.

Susitarimas dėl pasikeitimo belaisviais tarp Kijevo ir Donecko gali būti įgyvendintas iki metų pabaigos, vakar sakė separatistų atstovė Darja Morozova. Anot jos, įmanomas pasikeitimas pagal formulę „88 į 53“. Ukrainos pusė turi 88 belaisvius, „mes patvirtinome 53“, sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Ukrainos viršūnių susitikimo pirmadienį Paryžiuje kaip pasikeitimo belaisviais datą įvardijo gruodžio 24-ąją.

Nepripažintoje Luhansko liaudies respublikoje vietinis politikas Rodionas Miroškinas pareiškė, kad Paryžiaus viršūnių susitikime priimta virtinė susitarimų, kuriems įgyvendinti reikalingas tiesioginis dialogas. Tačiau kol kas Ukrainos vyriausybė ir separatistų vadovybė tiesiogiai nesikalba - jie bendrauja per tarpininkus kontaktinėje grupėje.

Luhanskas, anot R.Miroškino, tokiam dialogui pasiruošęs. Viršūnių susitikimo pareiškime, pavyzdžiui, buvo patvirtinta, kad Luhansko ir Donecko regionams ateityje turi būti suteiktas specialusis statusas. Tačiau detalės dėl šio specialaus statuso turi būti aptartos tiesioginiuose pokalbiuose, aiškino R.Miroškinas.

Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V.Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.

Tiek V.Zelenskis, tiek ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi. Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V.Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V.Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.

Tačiau A.Merkel pasakojo, kad derybos vis dėlto padėjo „nugalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, aiškino Vokietijos kanclerė. Dar labiau prorusiškas E.Makronas viešai gyrė V.Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių.

Lyderiai, kaip minėta, susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto. Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Ukrainiečiai savai publikai kalba, kad šį derybų raundą laimėjo, tačiau, mano supratimu, jie nelaimėjo iš esmės nieko. Galima nebent pasakyti, kad jie neužleido pozicijų... Yra ten du esminiai dalykai, kurie lemtų Rusijos įtaką Ukrainai - faktiškai šalis būtų pririšta ir supančiota: pirmiausia, tai specialus atskirų separatistų kontroliuojamų rajonų statusas, dėl ko tektų pakeisti ir Ukrainos Konstituciją, o antra - tai sienos kontrolė ir vietos rinkimai, kas yra silpnoji Minsko susitarimų vieta. V.Zelenskis dėl šių punktų nesutiko ir reikalavo iš pradžių sienų kontrolės, o tik tada galėtų vykti rinkimai, V.Putinas gi reikalauja visko atvirkščiai... Žinoma, yra dar rusiškųjų dujų viliotinio klausimas, bet kol kas ir čia jokio progreso nematyti, nors V.Putinas apie tai užsiminė.

Kas tikrai neskausminga abiem pusėms - tai belaisvių apsikeitimo reikalas pagal formulę „visi į visus“. Abiem pusėms tai atneša politinių dividendų - štai išlaisvinom, susitarėm, padarėm...

Specialiai peržiūrėjau V.Putino spaudos konferenciją, kurioje jis, pasinaudojęs proga, suplakė į krūvą daugybę dalykų - nuo Sirijos iki Rusijos diskvalifikacijos iš sporto renginių dėl valstybės mastu klastojamų dopingo testų, esą tai yra politinis sprendimas... Keistai ir neadekvačiai visa tai atrodė. Susidarė įspūdis, kad V.Putinas bando demonstruoti savo tvirtą laikyseną, bet neatrodė, kad jis labai savimi pasitikėtų, o ypač tuo, ką pats kalba.

Apskritai rusai laikosi įsikandę minėtos Minsko formulės (rinkimai-sienų kontrolė), bet kaip tai įgyvendinti tikrovėje, niekas nežino, nes faktiškai tai yra neįmanoma šiomis sąlygomis. Logiška būtų, jeigu centrinė Kijevo valdžia perimtų sienų kontrolę ir tada skelbtų rinkimus, bet rusai su tuo nesutinka, nes separatistai esą nenori tokios tvarkos. Vadinasi, turėsime situaciją, panašią į Padniestrę, Abchaziją ar Osetiją - ten dabar karo nėra, niekas nešaudo, bet išlieka ginkluota priešprieša be aktyvių karinių veiksmų ir tokia padėtis tęsiasi daugybę metų. Panašiai bus ir čia. Rusai dusins Ukrainą toliau, nes jiems yra reikalingas įšaldytas konfliktas, kad Ukraina negalėtų integruotis į Vakarų politines bei saugumo struktūras. Bet tai nebus „karštas“ konfliktas - V.Putinui tiesiog reikalingas įtampos židinys, per kurį galima daryti įtaką Ukrainai, užkertant kelią jos suartėjimui su Vakarais.

Ričardas ČEKUTIS

www.respublika.lt