Veidaknygės pieš.

Seimui ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios detalizuotų prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims. Teigiama, kad šis projektas yra susijęs su planuojamais Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.
Už balsavo 101 Seimo narys, 5 susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Naujienų agentūros BNS šaltinių teigimu, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praeitą savaitę. Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.
Įstatymo iniciatorius Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti šalies vadovo teisę suteikti malonę, kai tai susiję su dviejų valstybių susitarimu. Tačiau kai kurie teisininkai sako, kad tokia pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo.
Seimo Teisės departamentas teigia, kad dabartinis įstatymas jokiomis sąlygomis neriboja prezidento teisės tenkinti malonės prašymą. „Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis“, – nurodo Seimo Teisės departamentas.
Svarstė, ar tikrai Rusija sulaikė Lietuvos šnipus
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sakė, kad įstatymo projektu siekiama stiprinti nacionalinį saugumą. Seimo nario teigimu, kai šnipinėjimu įtariami piliečiai nuteisiami kitoje valstybėje ir siekiama atlikti piliečių susigrąžinimo veiksmą, būtinas politinis sprendimas. Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad susitarus valstybėms, malonės institutas buvo taikomas ir valstybės galėdavo apsikeisti šnipais.
„Klausimas yra atsakomybės prisiėmimas. Ir anksčiau, ir dabar, teikdamas malonę, prezidentas prisiima atsakomybę“, – pažymėjo A. Anušauskas. Politikas iškėlė teorija, kad kitoje valstybėje nuteisti asmenys nebūtinai galėjo veikti Lietuvos naudai ir yra nuteisti tik tam, kad vėliau juos būtų galima iškeisti į Lietuvoje pagautus užsienio šnipus.
D. Gaižauskas atsakė, kad, jei būtų priimtos pataisos, apsikeitimo procesas būtų palengvintas. „Tai mums padėtų susigrąžinti Lietuvos piliečius <…>, kurie kitose valstybėse veikia mūsų interesams, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad įstatymo projektas turėtų būti teikiamas ne tada, kai jau suplanuotas apsikeitimas šnipais, o ne anksčiau. Politikui užkliuvo tai, kad įstatymo projekte yra įvardijama, kad Lietuvos piliečiai dirbo šalies interesams. L. Kasčiūnas kėlė klausimą, ar tai nepakenks, jei pati Lietuva įvardins, kad tie žmonės dirbo šnipams.
D. Gaižauskas tvirtino, kad projektas jau prieš mėnesį buvo tvirtinamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o, jei jis padės dabar vyksiantiems šnipų mainams, Seimo nario nuomone, tik sveikintina. D. Gaižausko nuomone, įstatymo projektas neturėtų sukelti žalos, nes Lietuvos piliečiai jau būna suimti ir nuteisti kitoje užsienio valstybėje.
Lietuvos šnipams gresia ilgi metai kalėjime
Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities. 2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo.
Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę. Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.
Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami. 2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.
Vilmantas Venckūnas