Jei vandens srovių sistema Atlanto vandenyne toliau silpnės, gali tekti susitaikyti su nemažomis planetos klimato permainomis. Tačiau, pasak naujienų agentūros „Deutsche Welle“ apžvalgininkės Ineke Mules, per daug nerimauti dėl besiartinančio ledynmečio grėsmės nėra pagrindo, bent kol kas.

Vis dėlto du neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Atlanto vandenyno vandens srovių sistema kaip niekad nusilpusi. Šios srovės turi labai didelę reikšmę pasaulio klimatui, todėl joms nusilpus padariniai gali būti itin rimti.

Gyvybingumas – silpniausias per 1600 metų

Golfo srovė dažnai lyginama su milžiniška konvejerio juosta: ja šiltas vanduo iš Atlanto vandenyno srūva link Arkties regiono. Būtent todėl Vakarų Europos klimatas yra santykinai švelnus.

Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ši paviršinė vandens srovė palaipsniui atvėsta ir nugrimzta gilyn į vandenyną, kur įsilieja į kitą srovę ir yra nunešama į pietus link Antarktidos. Jai vėl įsiliejus į Golfo srovę, prasideda naujas ciklas. Visas šis procesas vadinamas termohaline cirkuliacija.

Londono universiteto koledžo (UCL, Jungtinė Karalystė) ir Vuds Houlo okeanografijos instituto (WHOI, Jungtinės Amerikos Valstijos) tyrimų grupės specialistai, ištyrę jūrines nuosėdas, nustatė, kad dabartinis Golfo srovės gyvybingumas – silpniausias per pastaruosius 1600 metų.

Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto (PIK, Vokietija) tyrėjai, pasitelkę klimato kaitos modelių duomenis ir istorinę informaciją, susijusią su jūrų paviršiaus temperatūra, išsiaiškino, kad Golfo srovės gyvybingumas sparčiai silpsta nuo praėjusio amžiaus vidurio. Pagrindinis tai nulėmęs veiksnys – su visuotiniu atšilimu siejamas temperatūros lygio kilimas. Per pastaruosius 150 metų Golfo srovės intensyvumas susilpnėjo mažiausiai 15–20 procentų.

Nauja klimato samprata

Golfo srovės pokyčius mokslininkai tiria jau ne vieną dešimtmetį. Tyrimai dažniausiai atliekami pasitelkiant kompiuterines simuliacijas. Rezultatai rodo, kad dėl visuotinio atšilimo Golfo srovės cirkuliacija veikiausiai dar silpnės.

Kad Golfo srovė praranda gyvybingumą, naujieji tyrimai parodė labai aiškiai. Pasak vieno iš UCL/WHOI tyrimo vadovų Davido Thornalley, faktai, kuriuos tyrėjai išsiaiškino atlikdami šį tyrimą, padės mokslininkams Golfo srovės kaitą įvertinti laiko požiūriu platesniame kontekste.

„Nuo 2004 m. remiamės tik trumpalaikiais, tiesioginiais duomenis, – naujienų agentūrai „Deutsche Welle“ sakė specialistas. – Tai reiškia, kad susidaryti platesnį vaizdą apie pastaruosius 10 metų stebimą sulėtėjimą ir suprasti, ar tai gali būti kokio nors ilgalaikio proceso dalis, yra labai sunku.“

Pasak tyrimo autoriaus, atliekant tyrimą taikyta nauja – jūrinių nuosėdų tyrimo – metodika. Taip siekta išplėsti stebėjimo lauką ir pamėginti tai, kas vyksta šiandien, įterpti į platesnį laikotarpį apimantį kontekstą.

Potsdamo klimato kaitos tyrimų institute doktorantūrą studijuojanti Levke Ceasar teigia, kad šio tyrimo rezultatai patvirtina dabartines mokslininkų išvadas dėl Golfo srovės būklės.

„Remiantis klimato kaitos modeliais, dėl visuotinio atšilimo vandens cirkuliacija Atlanto vandenyne lėtės, – naujienų agentūrai sakė L. Ceasar. – Mūsų tyrimas rodo, kad, taip, tai jau vyksta. Nuo XX amžiaus vidurio vandenyno srovių cirkuliacija sulėtėjo maždaug 15 procentų.“

Kokios įtakos tai gali turėti planetai?

Jei Golfo srovės, kuri yra svarbus visos mūsų planetos klimato sistemos komponentas, gyvybingumas ir toliau mažės, oro sąlygos kis tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europoje ir net Afrikos Sahelio regione.

„Klimato sistemą plačiąja prasme veikia daugybė veiksnių, ji labai sudėtinga, – sako D. Thornalley. – Tyrėjai stengiasi kuo geriau visa tai suprasti.“

Šiaurės vakarinę Europos dalį Golfo srovė sušildo maždaug 4–6 laipsniais. „Srovei silpnėjant, šilumos šaltinio gali nebelikti. Transportuodama šilumą per visą pasaulį, ši srovė padeda suprasti, kur formuojasi atitinkami klimato modeliai“, – aiškina specialistas.

Pavyzdžiui, yra tikimybės, kad Golfo srovei nusilpus pasislinktų atogrąžų lietaus juosta arba sustiprėtų žiemos audros, per Atlanto vandenyną pasiekiančios Europą. Negana to, dėl vandenyno tankumo pokyčių jūros lygis palei Jungtinių Valstijų rytinę pakrantę galėtų sparčiai pakilti.

Vis dėlto tiksliai pasakyti, kokį poveikį klimatui tai padarytų, kol kas negalima, teigia L. Ceasar.

„Mes manome, kad Golfo srovės pokyčiai jau ir dabar daro įtaką Europos orams“, – sako ji.

Antai 2015-ųjų karščio banga Europoje, pasak jos, yra siejama su vandens paviršiaus temperatūrų atšalimu subpoliariniame Atlanto vandenyno regione. Ir nors atrodo paradoksalu, toks reiškinys vyksta dėl to, kad dėl žemos subpoliarinio vandens paviršiaus temperatūros kinta oro slėgio pasiskirstymas, taigi Europą gali pasiekti ne tik šiluma, bet ir karščio bangos.

Koks būtų blogiausias scenarijus?

Ne visi mokslininkai galvoja, kad dėl Golfo srovės pokyčių į Žemę ateis naujas ledynmetis. Naujausi UCL/WHOI tyrimai rodo, kad teorija, esą vadinamasis mažasis ledynmetis (maždaug 1460–1550 m.) yra sietinas su Golfo srovės nusilpimu, yra nepagrįsta.

Vis dėlto pagal blogiausią scenarijų Golfo srovės apskritai nebeliktų, rašo I. Mules. Kad ir kaip sunku būtų tai įsivaizduoti, remdamiesi turimais duomenimis, mokslininkai neneigia, kad toks scenarijus galimas.

„Remiantis naujausiais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tyrimų duomenimis, tikimybė, kad iki 2100-ųjų metų Golfo srovės visiškai nebeliks, yra maždaug 5–10 procentų“, – teigia D. Thornalley.

„Tikimybė, kad srovė gali išnykti, yra, – sako jis. – Būtent todėl į šios sistemos stebėseną yra investuojami pinigai. Ir nors ta tikimybė labai nedidelė, jei taip atsitiktų, padarinių sulauktume labai rimtų.“