Veidaknygės nuotr.

Šiandien daugiausia dėmesio euroatlantinėje erdvėje skiriama kovai su priešiškomis įtakomis, kylančioms iš agresyvios Rusijos politikos. Tai visiškai atitinka Lietuvos užsienio ir saugumo politikos interesus. Net ir nepaisant įvairių trypčiojimų vietoje ar net kai kurių valstybių priešingo esamai saugumo situacijai elgesio, pavyzdžiui, tęsiant „Nord Stream 2“ projektą, galima sakyti, kad situacijos vertinamas yra adekvačiausias realybei per pastaruosius tris dešimtmečius.
Tuo pačiu vyksta ir dar vienas reikšmingas procesas saugumo darbotvarkėje. Tai yra stiprėjančios diskusijos apie Kinijos vykdomos politikos, visų pirma per milžiniškas finansines investicijas, keliamas grėsmes Vakarų demokratinių valstybių vertybėms ir net nacionaliniam saugumui.

Lietuvos žvalgybos tarnybų šiais metais parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Kinija paminėta dukart: vieną – kalbant apie Baltarusijos karinę politiką bei iš Kinijos įsigytą ginkluotę, antrą – priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje kontekste tarp kitų galimų šios veiklos vykdytojų. O šių metų vasarą Seime įvyko diskusija apie galimą neigiamą Kinijos investicijų poveikį nacionaliniam saugumui, visų pirma kalbant apie investicijas į strategiškai svarbų objektą – Klaipėdos uostą.

Praėjusią savaitę vienas įtakingiausių JAV analitinių centrų, Stanfordo universitete veikiantis „Hoover Institution“ paskelbė daugiau nei 200-ų puslapių raportą, atskleidžiantį pastaraisiais metais ypač smarkiai išaugusią Kinijos komunistų partijos veiklą plečiant savo įtaką pasaulyje. Tyrimą parengė 32 pasaulinio lygio Kinijos ekspertai iš JAV ir didžiųjų Europos valstybių. Dalis šių ekspertų anksčiau atstovautą poziciją glaudinti Vakarų ir Kinijos bendradarbiavimą pakeitė į kur kas atsargesnį požiūrį, ragindami akcentuoti nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius.

Raporte teigiama, kad „Kinija siekdama savo tikslų pasinaudoja Amerikos atvirumu pastarosios nenaudai“, o anksčiau konkurencijai vykus tik ekonominėje srityje, vis agresyvesnis Kinijos elgesys plečiant savo įtaką varžymąsi sustiprino karinėje ir politinėje plotmėje.

Tyrime detaliai aptariama, kaip Kinijos valdžia stebi ir cenzūruoja daugiau nei trečdalio milijono JAV besimokančių kinų studentų veiklą bei politines pažiūras, subsidijomis ir strateginiais įsigijimais žiniasklaidoje siekia susikurti jos vykdomą politiką palaikančią viešąją erdvę, kokiais būdais vykdomas lobizmas Kongrese. Visų šių atvejų leitmotyvas tas pats – Kinijos komunistų partija naudojasi JAV, tačiau ir kitų Vakarų valstybių demokratijų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis savo interesams bei pozicijai atstovauti, kai tuo tarpu laisvė vakariečiams veikti Kinijoje tik mažėja.

Šiuo požiūriu panašumų tarp Kinijos ir Rusijos politikos – ypač daug. Esminis skirtumas tas, kad Kinijos ekonominė galia ir jos įsitvirtinimas globalios ekonomikos procesuose ženkliai didesnis, o su tuo – ir Vakarų ekonomikų situacijos priklausomybė nuo Kinijos. Tačiau viena yra tarpusavio prekyba ir daugmaž tolygus investicijų pasiskirstymas abiem kryptimis. Visai kita, kai investicijų kryptis tampa vienpusė, Kinijai supirkinėjant ne tik Italijos ar Prancūzijos vynuogynus, bet ir gviešiantis į žiniasklaidos priemones bei strateginius infrastruktūrinius objektus. Tai, aptardamas didįjį Kinijos ekonominę ir politinę galią turintį įtvirtinti Naujojo šilko kelio projektą spalio mėnesį LRT.lt portale skelbtame komentare tiksliai aptarė Matas Maldeikis.

Su milžiniškomis investicijomis iš Kinijos ateina ne tik išauganti jos politinė įtaka, bet ir korupcinės praktikos, kurios gali būti priimtinos savo galią siekiantiems išlaikyti autoritariniams režimams, bet ne Vakarų demokratinėms valstybėms. Todėl šalia ekonominių priežasčių, tai dar viena, kodėl Vakarai ima vis garsiau kalbėti apie būtinybę santykius su Kinija vertinti per nacionalinio saugumo prizmę.

Akivaizdu, kad Kinijos interesai Baltijos jūros regione taip pat auga ir šios šalies investicijų klausimas vis dažniau atsidurs mūsų politinėje darbotvarkėje. Todėl laikas pradėti apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui kalbėti platesniame kontekste, nei vien tik Rusijos.

 

V. Keršanskas

Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius Vytautas Keršanskas yra politologas, Helsinkyje veikiančio Europos atsparumo hibridinėms grėsmėms kompetencijos centro (Hybrid CoE) Hibridinių įtakų programos direktoriaus pavaduotojas. Komentare išdėstytos mintys yra autoriaus asmeninė nuomonė.