Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen/AFP nuotr.

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina šalį pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio išlaidas gynybai, nėra jokių abejonių, kad per šią kadenciją tai neįvyks. Taip LRT.lt sako politologas Tomas Janeliūnas. Tačiau jis ir politologas Vytautas Keršanskas sutinka – tai nėra jokia kliūtis šaliai vadovauti NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje, nes tai yra svarbus politinis žingsnis, nereikalaujantis didelių išlaidų.

2017-aisiais Vokietijos gynybos išlaidos siekė 1,2 proc. Šiemet ir kitąmet, kaip pastebi LRT TV naujienų tarnyba, papildomai bus skirti keli milijardai eurų, bet, kai auga ir ekonomika, tai tik išlaikys dabartinį išlaidų lygį – vos daugiau kaip 1 procentą bendrojo vidaus produkto.

A. Merkel ragina pasiekti 2 proc. – kaip ir dešinieji, ir kairieji įsipareigojo per NATO vadovų susitikimą Velse prieš ketverius metus.

„Žinoma, dabar mūsų klausia – jei Lenkija gali gynybos biudžetui skirti 2 proc., jei Prancūzija tai nori padaryti 2025-aisiais, kodėl tai taip sunku tokiai šaliai kaip Vokietija, kuriai ekonomiškai visai neblogai sekasi. Man labai malonu, kad koalicijos susitarime galėjome patvirtinti, kad tikrai esame ištikimi NATO tikslams, dėl kurių sutarė visi. Juos tada reikia ir vykdyti“, – sakė Vokietijos kanclerė.

Ir nors 1,2 proc. BVP gynybai nuo trilijoninio biudžeto (37 mlrd. eurų) – gerokai daugiau nei visi du nuo mažesnių biudžetų, didžiausia Europos ekonomika skiria kur kas mažiau lėšų gynybai negu įpareigoja NATO, nors vadovauja Aljanso priešakiniam batalionui Lietuvoje.

Per šią kadenciją 2 proc. nepasieks

Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko (RESC) V. Keršansko, nors 1 proc. nuo Vokietijos BVP yra nemaža suma, turint mintyje valstybės dydį, tai neabejotinai yra per mažas skaičius.

„Vokietijos kariuomenė yra per menkai išvystyta – kaip teigiama įvairiose studijose, tik mažiau nei trečdalis iš turimos ginkluotės iš tiesų veikia. Vokietijos kariuomenės būklė toli gražu nėra gera. Kai mes savo kariuomenei skyrėme vos daugiau nei 1 proc. BVP, jos būklė taip pat buvo labai sunki.

Čia galima kelti klausimą, kokią mes renkamės kryptį, kuo pasikliaujame dėl savo saugumo. Diskutuojama, kad reikia palaikyti Vokietijos iniciatyvas ES lygmeniu integruoti ir stipinti saugumo dėmenį, tačiau pasiryžimo siekti finansavimo didinimo nematome. Tuo metu JAV aiškiai parodo, kad jos lyderystė yra pagrįsta ir karine galia“, – kalba V. Keršanskas.

V. Keršanskas bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. T. Janeliūnas reiškia didžiules abejones, kad situacija artimiausiu metu galėtų kisti ir Vokietijai pavyktų priartinti išlaidas gynybai prie 2 proc. BVP.

„Išlaidų augimas iki 2 proc. BVP mažai tikėtinas visų pirma dėl to, kad Vokietija turi ilgą bemaž pacifistinės užsienio politikos tradiciją. Po Antrojo pasaulinio karo buvo apskritai abejojama, ar Vokietijai reikėtų leisti turėti savo kariuomenę. Visa jų kultūra po Antrojo pasaulinio karo buvo paremta tuo, kad karinės galios demonstravimas yra blogis, toks blogis atvedė į pirmuosius du pasaulinius karus“, – pasakoja T. Janeliūnas.

Politologo teigimu, vokiečiams nusistovėjusias nuostatas sunku pakeisti mąstymu, kad turėti tvirtas karines pajėgas nėra blogai ir netgi priešingai – reikia jas turėti. Be to, pasak pašnekovo, tokios pacifistinės pozicijos besilaikančios politinės jėgos Vokietijoje yra įtakingos, ir net krikščionims demokratams bandant kažką keisti, dabartinėje koalicijoje tai padaryti būtų sudėtinga.

„Jokių abejonių nėra – per šią parlamentinę kadenciją (ji tęsis iki 2021-ųjų – LRT.lt) tikrai nebus jokių esminių pasikeitimų. Po to tai gali priklausyti tiek nuo Vokietijos vidaus politinės situacijos, tiek nuo išorinių grėsmių. Jei pasaulyje vyks dideli konfliktai ir Vokietija jaus grėsmę, tikėtinos didesnės išlaidos, tačiau jei situacija liks daugiau ar mažiau tokia, kai konfliktai egzistuoja toliau nuo Vokietijos sienų, kažin ar ir tos tradicinės politinės jėgos sugebėtų įtikinti visuomenę, kad reikia peržiūrėti gynybos biudžetus“, – sako T. Janeliūnas.

Vokietijos vadovavimas NATO batalionui – svarbus politinis sprendimas

LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria – nors NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija atsilieka nuo įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP gynybai, čia nėra jokios prieštaros.

„Tame, kad NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovaujanti šalis neskiria 2 proc. BVP savo gynybai, tiesioginės prieštaros neįžvelgčiau. Vien todėl, kad sprendimas vadovauti priešakinėms pajėgoms buvo politinis veiksmas, parodantis politinę valią, ryžtą solidariai prisiimti atsakomybę dėl rytinės NATO sienos.

Tai yra geras ženklas, o tie resursai, kurių reikia vadovavimui šiam batalionui, nėra tokie dideli, kad jie negalėtų būti pilnai išpildomi su dabartiniu Vokietijos gynybos biudžetu“, – tikina V. Keršanskas.

Savo ruožtu T. Janeliūnas primena, kad neskirdama 2 proc. BVP savo gynybai Lietuva taip pat demonstravo savo solidarumą su NATO tokiu būdu, kokiu įstengė.

„Mes irgi vykdėme NATO misiją Afganistane, nors tuo metu savo gynybos biudžetui skyrėme dar mažiau. Tai netgi buvo laikoma tam tikra kompensacija už tai, kad mūsų išlaidos nebuvo tokios didelės. Norėdami nebūti vien gavėjai, bet ir kažką demonstruoti bendrų NATO interesų labui, ryžomės tokiam labiau politiniam žingsniui.

Vokietija, manau, taip pat į tai žiūri pirmiausia kaip į politinį žingsnį, siekį parodyti norą prisidėti prie rytinių NATO kaimynių stiprinimo. Bataliono išlaikymas nereikalauja ypatingų išteklių – vienaip ar kitaip tai yra tiesiog kitoks jau turimų pajėgumų dislokavimas, kitokių funkcijų suteikimas“, – kalba T. Janeliūnas.