Gruodžio 8-oji – Italijoje nedarbo diena, šeimos namuose puošia eglutes ir įrenginėja prakartėles. Namuose jos būna tradicinio stiliaus, tačiau įvairiuose Italijos miestuose ir kaimuose galima rasti prakartėlių, kurios sutraukia minias smalsuolių iš viso pasaulio. Kodėl? Nes jos pagamintos iš duonos tešlos, smėlio, lempučių ar panardintos po vandeniu.

Tradiciškai Italijoje prakartėlė įrengiama gruodžio 8 d., tą pačią dieną italai namuose puošia ir Kalėdų eglę. O viena iš magiškiausių Italijos vietų, kurioje Kalėdų dvasia justi ištisus metus, yra Neapolyje – tai San Gregorio Armeno gatvė, vadinama prakartėlių sostine. Šioje gatvėje įsikūrusiose amatininkų dirbtuvėse ištisus metu gaminamos prakartėlės. Užsukus į siaurą gatvę apima keistas jausmas – atrodo, kad viskas juda, kruta, žiba.

Tokį įspūdį sukelia prakartėlės su judančiais personažais, tekančiu vandeniu, šviečiančiomis lemputėmis. Įdomu ir tai, kad šalia tradicinių personažų, pavyzdžiui, Juozapo, Marijos, Trijų Karalių, piemenų ar asilėlių, meistrai į prakartėlę siūlo pasistatyti ir žymių politikos ar kultūros veikėjų. Tačiau šventiniu laikotarpiu Italijoje galima rasti ir kiek neįprastų prakartėlių, kurios sutraukia minias smalsuolių iš viso pasaulio.

Gyvoji prakartėlė Materoje

Pietų Italijos mieste Materoje, kitais metais tapsiančioje Europos kultūros sostine, galima pamatyti didžiausią gyvąją prakartėlę pasaulyje. Seniausia miesto dalis įsikūrusi ant nedidelio kanjono šlaitų, o pirmieji būstai buvo įrengti natūraliose odos ar žmogaus išskabtuotoje minkštoje uolienoje. Dar ir dabar dalis gyvenamųjų namų, parduotuvių ar viešbučių patalpų yra šiose olose. Matera laikoma vienu seniausių miestų pasaulyje.

Tokio ypatingoje aplinkoje kasmet vyksta gyvosios prakartėlės inscenizacijos. Joje dalyvauja apie 600 įvairiais personažais persirengusių miestiečių. Jie įsikuria įspūdingiausiose Materos gatvėse – vieni įsikūnija į duonos kepėjus, audėjus, puodų žiedėjus, kiti – į  piemenis, kareivius ir kitus personažus. 700 m ilgio scena tapusiose gatvėse vyksta gyvenimas, o turistams – galimybė atsidurti Jeruzalėje prieš 2000 metų.

Vyksta savaitgaliais nuo gruodžio 7 d. iki sausio 6 d.; kaina 8 eurai.

Matera, laidos stop kadras 

Smėlio prakartėlė Riminyje

Riminis turistams greičiausiai asocijuojasi su vasaros atostogomis, ilgais paplūdimiais, daugybe viešbučių ir pramogų turistams. Karšiausiais vasaros mėnesiais Riminio kurorte ypač mėgsta poilsiauti. Rudenį gyvenimas Riminyje sulėtėja ir vėl atgimsta atėjus didžiausioms metų šventėms – mieste įsikuria kalėdinė mugė, o paplūdimyje – iš smėlio sukurta prakartėlė, kiti Kalėdų personažai ar net Jeruzalės ir Riminio apylinkių peizažai.

Neįtikėtinai tai, kad iš smėlio sukurtos žmonių figūros yra natūralaus dydžio, o kai kurių kompozicijų ir  atkurtų biblinių scenų aukštis siekia net 4,5 m. Kompozicijos nuo nepalankių oro sąlygų yra apsaugotos tentų. Kad būtų įgyvendintas šis unikalus projektas, skulptūrų kūrėjai kasmet sunaudoja 100 tūkstančių kg smėlio, apšvietimui išvedžiotas 1 km laidų, o gidai papasakoja apie kūrybinį procesą ir atkartotas scenas.

Nuo gruodžio 8 d. iki sausio 13 d., darbo dienomis 14.30–19.00 val., savaitgaliais 9.30–20.00 val.; kaina 2 eurai.

Riminis, laidos stop kadras

Duonos prakartėlė Olmede

Sardinijos salos šiaurės vakaruose yra nedidelis Olmedo miestelis, kuriame yra vos 4 tūkstančiai gyventojų. Miestelis neypatingas savo grožiu, tačiau kasmet šventiniu laikotarpiu į jį atvažiuoja tiek vietiniai, tiek turistai iš užsienio tam, kad pamatyti iš duonos pagamintą prakartėlę.

Duonos prakartėlė jau 28 kartą bus įrengta nedidelėje romaninio stiliaus bažnytėlėje. Viskas joje pagaminta iš duonos arba iš duonai gaminti skirtos tešlos. Vietiniai meistrai sugeba iš tešlos pagamina net 160 žmonių figūrų, taip pat gyvūnus, augalus ir kitas prakartėlės detales. Vaizduojama ne tik Jėzaus gimimo scena, bet kasdienis kaimo gyvenimas – žvejai, piemuo su avimis ir t. t. Viskas sukurtas smulkmeniškai tiksliai, nepaisant to, kad prakartėlė yra nedidelė.

Nuo gruodžio 16 d. iki sausio 7 d., kasdien 16.00–20.00 val.

Olmedas, laidos stop kadras

Šviečianti prakartėlė Manaroloje

Ligūrijos regione esantis Penkių žemių nacionalinis parkas turistus stačiais krantais, žydra jūra, vynuogynais ir mažais kaimeliais vilioja ištisus metus. Po penkis ant uolų pakibusius žvejų kaimelius galima keliauti pėsčiomis, plaukti laivais ar atvažiuoti kalnų serpantinais. Viename iš jų – Manaroloje – ant Trijų kryžių kalvos kiekvienais metais įsižiebia šviečianti prakartėlė.

4000 kv. m ploto vynuogyne, esančiame kalvos šlaite, pastatomi 300 šviečiančių natūralaus dydžio prakartėlės personažų, kurių kontūrus apšviečia 17 tūkstančių lempučių. Šios prakartėlės iniciatorius, iki šiol besirūpinantis jos įrengimu kiekvienais metais yra vietos gyventojas Mario Andreolis, įkopęs jau į devintą dešimtį. Prakartėlė matyti iš įvairių kaimelio vietų, tačiau vietiniai teigia, kad geriausias taškas ja grožėtis – aikštelė priešais Šv. Lauryno bažnyčią.

Nuo gruodžio 8 d. iki vasario 3 d., apšviečiama kasdien sutemus.

Manarola, laidos stop kadras

Povandeninė prakartėlė Laveno-Mombele

Kiekvienais metais Laveno-Mombelo miestelyje į Madžorės ežero vandenis panyra ištisa prakartėlė. Tokia tradicija atsirado 1979 metais iniciatyvinės grupės „Prakartėlės draugai“ dėka.

42 natūralaus dydžio statulos paprastai sustatomos ant 5 metalinių platformų ir panardinamos į 2–3 m gylį. Bendras visos kompozicijos svoris siekia 18 tonų. Pačios statulos yra pagamintos iš baltos uolienos, išgaunamos Vičencos miesto apylinkėse. Jų autorius – menininkas T. da Brendale. Be prakartėlei įprastų personažų į vandenį panardinami ir, pavyzdžiui, piemuo su avimis, ūkininkė su vištomis ir krepšiais ir pan. O kūdikėlio skulptūra panardinama gruodžio 24 d., ją iš bažnyčios atneša jaunavedžiai.

Iki sausio 6 d., apšviečiama kasdien sutemus.

Laveno-Mombelas, laidos stop kadras

Parengta remiantis organizatorių informacija.

Dalia Smagurauskaitė